Gardino pavieto bajorų asmenvardžiai ir iš jų kilusios pavardės 1565 m. dokumente

LTStraipsnyje siekiama užfiksuoti 1565 m. Gardino pavieto bajorų vardyne egzistavusias pirmąsias pavardes, taip pat aptarti atvejus, kai 1565 m. dokumente užrašyti asmenvardžiai buvo pirmieji vėliau atsiradusių pavardžių paminėjimai. Aptariami ir dar egzistavę senosios įvardijimo sistemos reliktai, taip pat tarpiniai variantai tarp senosios ir naujosios įvardijimo sistemos, pvz., iš -sk- tipo antroponimų 1565 m. gyventojų kartoje padaryti patronimai: Друцкевичъ, Долъгошцичъ. Tarp -sk- tipo antroponimų rastos dvi pavardės: Халецки, Куровъски. Dar šeši -sk- tipo antroponimai yra pirmas vėliau paliudytų pavardžių paminėjimas: Завацъки, Каменъски, Новицъки, Петровъски, Свиръски, Снаръски. Pavardėmis jie turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Iš antroponimų, kurie nėra vardai, patronimai, -sk- tipo antroponimai, abejonių nekelianti pavardė yra Шышъко. Su išlyga pavardėmis taip pat galime laikyti keturis antroponimus, kurie, virsdami pavarde, neteko patroniminės priesagos: Ейсмонтъ, Кобята, Стер[ъ]пейко, Толоч[ъ]ко. 1565 m. dokumentas yra pirmas vėliau paliudytų pavardžių paminėjimas dar penkių šio tipo antroponimų: Белокозъ, Галабурда, Доха, Куликъ, Мицута. Pavardėmis jie turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Tarp pirmųjų patronimų užfiksuotos keturios pavardės: Кгинюшевичъ, Киселевичъ, Моръдасовичъ, Носовичъ. Yra dar du šio tipo pirmieji vėliau paliudytų pavardžių paminėjimai: Бутрымовичъ, Полуяновичъ.Taip pat pirmu pavardės paminėjimu galime laikyti retą patroniminę krikščioniško antroponimo formą Хомичъ. Šie antroponimai pavardėmis turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Antrieji patronimai, ypač užrašyti vienaskaitos kilmininko linksniu, atstovavo senajai įvardijimo sistemai, kur jie iš dalies atliko dabartinės pavardės funkciją. Iš antrųjų patronimų Ейсмон[ъ]товича ir Сиръкгутевича (taip pat yra užrašymo variantas Шыркгутевичъ) kilusios pavardės galėjo funkcionuoti jau XVI a. viduryje, jeigu būtų užrašytos ne kilmininko, o vardininko linksniu. Iš antrųjų patronimų pirmuoju vėliau paliudytos pavardės paminėjimu galime laikyti antroponimą Почобутовича. Šis antroponimas, netekęs patroniminės priesagos, pavarde turėjo virsti XVI a. antroje pusėje. Vienas asmuo turėjo dvi pavardes: Халецъки Киселевичъ. Du asmenys turėjo po dvi potencialias pavardes: Новицъки Ейсмонътовича ir Ейсмонътовича Снаръски. Abu šių potencialių pavardžių -sk- tipo antroponimai Новицъки ir Снаръски buvo pirmi vėliau paliudytų pavardžių paminėjimai, o antroponimą Ейсмонътовича galima būtų laikyti pavarde, jeigu jis būtų užrašytas vardininko linksniu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Įvardijimas; Pavardė; Proper name; Name; Surname.

ENPatronyms could have been formed from the -sk- type anthroponyms in the generation of 1565: Друцкевичъ, Долъгошцичъ. Two surnames were found among the -sk- type anthroponyms: Халецки, Куровъски. Six more -sk- type anthroponyms are the first mention of later authenticated surnames: Завацъки, Каменъски, Новицъки, Петровъски, Свиръски, Снаръски. They were supposed to become surnames in the second half of the sixteenth century. Among the anthroponyms that are not names, patronymics, -sk- type anthroponyms, the surname Шышъко is unquestionable. Provisionally, four anthroponyms can also be considered surnames as, when changing into a surname, they dropped the patronymic suffix: Ейсмонтъ, Кобята, Стер[ъ]пейко, Толоч[ъ]ко. In the document of 1565, five more anthroponyms of this type, which were later authenticated, are mentioned for the first time: Белокозъ, Галабурда, Доха, Куликъ, Мицута. They had to become surnames in the second half of the sixteenth century. Four surnames are recorded among the first patronymics: Кгинюшевичъ, Киселевичъ, Моръдасовичъ, Носовичъ. There are two other first mentions of this type of later authenticated surnames: Бутрымовичъ, Полуяновичъ. Also, the rare patronymic form of the Christian anthroponym Хомичъ can be considered the first mention of the surname. These anthroponyms were to become surnames in the second half of the sixteenth century. The second patronymics, especially those recorded in the genitive case singular, represented the old naming system where they partially performed the function of the present surname.The surnames derived from the second patronymics, Ейсмон[ъ]товича and Сиръкгутевича (there is also a variant of the inscription Шыркгутевичъ), could have functioned already in the middle of the sixteenth century if they were written not in the genitive but in the nominative case. The anthroponym Почобутовича can be considered the first mention of a surname authenticated later among the second patronymics. Having dropped its suffix, this anthroponym had to become a surname in the second half of the sixteenth century. One person had two surnames: Халецъки Киселевичъ. Two people had two potential surnames: Новицъки Ейсмонътовича and Ейсмонътовича Снаръски. Both anthroponyms of those potential surnames of -sk- type, namely, Новицъки and Снаръски, were the first mention of later authentication, while Ейсмонътовича can be presumed to be a surname if written in the nominative case. [From the publication]

• Bajorų pavadinimai - lietuvių pavardžių šaltinis / Jūratė Čirūnaitė. Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 2, p. 343-352.
• Giminės asmenvardis XVI a. Kauno pavieto bajorų įvardijime / Jūratė Čirūnaitė. Lituanistica. 2010, Nr. 1/4, p. 81-91.
• Kauno pavieto bajorų įvardijimas XVII amžiaus pabaigoje / Jūratė Čirūnaitė. Baltu filoloģija. 2011, t. 20, nr. 1, p. 25-33.
• Kėdainiečių vyrų įvardijimo tendencijos XVIII a. Kėdainių istorijos šaltiniuose / Alma Ragauskaitė. Baltu filoloģija. 2022, t. 31, nr. 1, p. 74-92.
• Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės / Daiva Sinkevičiūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 315 p.
• Lietuvių pavardžių susidarymas, XIII-XVIII a / Vitalija Maciejauskienė. Vilnius : Mokslas, 1991. 319 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų ir totorių pavardžių formavimosi ypatumai / Jūratė Čirūnaitė. Liaudies kultūra. 2009, Nr. 4, p. 39-43.
• Lietuvos totorių pavardžių formavimasis XV-XVII a / Jūratė Čirūnaitė. Baltistica. 2001, t. 36, Nr. 2, p. 299-306.
• XVI-XVIII a. kauniečių asmenvardžiai / Alma Ragauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005. 210 p.