Šiaurės rytų vilniškiai : fonologinės pastabos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Šiaurės rytų vilniškiai : fonologinės pastabos
In the Journal:
Baltistica . 2002, t. 37, Nr. 1, p. 79-86
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Šiaurės rytų vilniškiai; Ignalinos rajono tarmės
EN
Northeast of Vilnius region; Dialects of Ignalina district
Summary / Abstract:

LTLietuvių dialektologijoje įsitvirtinusi nuomonė apie itin didelę vilniškių tarmės diferenciaciją: šnektų gausą ir jų susiskaidymą. Faktinė medžiaga tartum neprieštarauja teiginiui, kad plotas nevienalytis ir šnektos tarpusavyje skiriasi. Tačiau laikantis išankstinės didelės diferenciacijos idėjos, dėmesys pirmiausia kreipiamas į šnektų skirtumus ir atskiros vokalizmo ypatybės nagrinėjamos ištrauktos iš visos sistemos. Tokiu atveju pabrėžiami fonetiniai, o ne sisteminiai (fonologiniai), patys svarbieji, šnektų skirtumai. Todėl straipsnyje atkreipiamas dėmesys į vieną dialektologu iki šiol neįvertintą tiriamųjų šnektų bendrumą. Iš skirtingose parapijose užrašytų pavyzdžių išryškėja, kad visiškai nesiskiria šnektų aukštutinio pakilimo balsių i, u distribucija tiek kirčiuotoje, tiek nekirčiuotoje pozicijoje. Galima neabejoti, kad minėtame plote grynos dviejų ilgumų sistemos negali būti. Visas vilniškių plotas skyla į dvi dalis: vienai daliai būdinga dviejų ilgumų sistema, o kitai (ji nėra labai maža) – fonetinė trijų ilgumų sistema (preliminarus formulavimas). Pastarąją dalį galėtų sudaryti 1) Palūšės, 2) Ceikinių, 3) Paringio, 4) Mielagėnų, 5) Daugėliškio, 6) Kazitiškio, 7) Rimšės ir 8) Dūkšto parapijos. Dviejų ir trijų ilgumų sistemų ribos kol kas nelabai išeina nusakyti, trūksta duomenų. Galima tik pridurti, kad, pavyzdžiui, Petruškų kaimas (prie pat Sarių, Švenčionių r., Strūnaičio parapija) priklauso dviejų ilgumų sistemai.

ENThere has been an opinion in Lithuanian dialectology about a very large differentiation of Vilnius dialect: abundance of subdialects and their division. Factual material as if does not contradict the statement that the area is not homogeneous and subdialects differ from one another. However, following the preconception of a large differentiation, focus is primarily shifted on the differences of subdialects and individual vocalism features are investigated separately from the entire system. Thus the phonetic rather than systematic (phonological), the most important, differences of subdialects are emphasised. Therefore, the paper notes one similarity of subdialects under discussion, which has not yet been evaluated by dialectologists. The examples recorded in different parishes show that the distribution of higher rise vowels i, u in both accentuated and non-accentuated positions in subdialects does not differ at all. Undoubtedly, there cannot be a pure system of two lengths in the abovementioned area. The entire Vilnius area is divided in two parts: the system of two lengths is typical of one part, while the phonetic system of three lengths (preliminary formulation) is typical of the other part (which is not very small). The latter part could include the parishes of 1) Palūšė, 2) Ceikiniai, 3) Paringis, 4) Mielagėnai, 5) Daugėliškis, 6) Kazitiškis, 7) Rimšė and 8) Dūkštas. It has been so far difficult to define the boundaries of both systems, as data has been lacking. We could only add that, for instance, Petruškų village (nearby Sariai, Švenčionys district, Strūnaitis parish) belongs to the system of two-lengths.

ISSN:
0132-6503, 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33942
Updated:
2018-12-17 11:03:04
Metrics:
Views: 4    Downloads: 3