Dėl Palūšės arealo aukštutinio pakilimo balsių fonologinio statuso

LTStraipsnyje nagrinėjamas klausimas, ar tikrai šiaurės rytų vilniškių trijų ilgumų sistema tokia pati kaip rytų aukštaičių uteniškių ir kitų rytų aukštaičių šnektų, o jeigu ne, kokie yra svarbiausi skirtumai. Medžiaga analizei imta ne iš viso šiaurės vilniškių ploto – apsiribota su uteniškiais ribojančiusi Palūšės arealu. Toks „monografinis“ analizės būdas pasirinktas specialiai: aprašytą nedidelio ploto sistemą vėliau patogiau lyginti su kitu plotu. Kiekybinius santykius aiškiausiai rodo aukštutinio pakilimo balsiai, nes jie nedalyvauja kokybinėse kaitose ir neturi kokybinių variantų. Todėl šie balsiai straipsnyje ir analizuojami. Nagrinėjant jų distribuciją metodiškai atskirta negalinė ir galinė, taip pat kirčiuota ir nekirčiuota pozicijos. Atlikus fonologinę analizę padarytos šios svarbiausios išvados: 1) Negaliniame skiemenyje Palūšės areale kontrastuoja trijų kiekybės laipsnių aukštutinio pakilimo balsiai /i/, /i./, /i∙/, /u/, /u./, /u∙/, kurie yra savarankiškos fonemos, nustatytos atsižvelgiant į neutralizacijos procesą ir į analizės mechanizmą įsivedus žymėtumo principą. 2) Trinaris kiekybinis kontrastas šnektos aktuose realizuojamos binarėmis opozicijomis, kurios susiformuoja priklausomai nuo neutralizacijos proceso ir kontrasto narių žymėtumo. 3) Negaliniame skiemenyje nematyti jokių esminių Palūšės arealo ir uteniškių ploto aukštutinio pakilimo balsių distribucijos skirtumų. 4) Svarbiausi skirtumai matyti galiniame kirčiuotame skiemenyje: 1) Palūšės areale mažiau kontrasto pozicijų; 2) svarbiausias skirtumas – Palūšės areale ilgieji ir pusilgiai balsiai realizuojami „dviveidžiu“ manifestantu ir dar nesudaro fonologinio kontrasto. Palūšės areale matyti aiški tendencija trumpinti kirčiuotą ilgąjį žodžio galo vokalizmą ir artėti prie uteniškių sistemos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštaičių tarmė; Rytų aukštaičiai vilniškiai; Aukštutinio pakilimo balsiai; Balsiai; Pozicija; Kiekybė; Fonologinė opozicija; Žymėtumas; Distribucija; Trijų ilgumų balsių sistema; Balsių distribucija; Neutralizacija; Žymėtumo principas.

ENThis article explores whether the three-length vowel system in the North-Eastern subdialect of Vilnius is the same as the East-Aukštaitian subdialect of Utena and other East-Aukštaitian subdialects. The study uses data only from the Palūšė area. The “Monographic” analysis enables us to compare the systems of small areas. High rise vowels are examined due to their qualitative relations, i.e. they do not occur in the qualitative shifts and do not have qualitative variants. In the vowel distribution analysis the final and non-final, and stressed and unstressed positions are distinguished. Phonological analysis suggests the following conclusions: • Three quantitative high rise vowel levels /i/, /i., /i·۬/, /u/, /u./, /u·/ contrast in the non-final syllable in the Palūšė area. They are independent phonemes established in accordance with the neutralization process and analysis mechanism using the signification method. • The trinomial quantitative contrast in the speech acts is realized by the binary oppositions, formation of which depends on the neutralization process and the signification of the contrast members. • There are no salient differences of high rise vowel distribution in both the Palūšė and Utena areas. • The main differences occur in the final stressed syllable in the Palūšė area: there are less contrast positions; the long and semi-long vowels are realized by the “two-faced” manifestation and do not constitute phonological contrast. Speakers in the Palūšė area tend to shorten the stressed long vocalism at the end of the word and assimilate the Utena system.