Dėl junginių la·, lε šiaurės rytų vilniškių šnektose

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dėl junginių la·, lε šiaurės rytų vilniškių šnektose
In the Journal:
Baltistica. 2002, t. 37, Nr. 1, p. 107-113
Keywords:
LT
Vilniškiai; Vilniškių tarmė.
EN
Northeast of Vilnius region; Dialects of Vilnius region.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariamas priebalsių l, r, s prieš priešakinės eilės e tipo vokalizmą kietinimas. Sunkumų kelia kirčiuotos pozicijos refleksas lε·. Laikantis neutralizacijos proceso logikos, kirčiuotoje pozicijoje reiktų laukti kitokio reflekso – nuosekliai čia irgi turėtų būti neutralizuotas junginys la·. Kai kuriose šiaurinių vilniškių ploto šnektose kirčiuoti junginiai *le·, *re·, *se·, greta lε·, rε·, sε· turi dar vieną refleksą – la·, ra·, sa·. Remiantis turima medžiaga galima teigti, kad kirčiuotų junginių *le·, *re·, *se· refleksai sudaro du skirtingus arealus. Pirmajame jie realizuojami junginiais lε·, rε·, sε·, antrajame – junginiais la·, ra·, sa·. Nekirčiuotoje pozicijoje ir pirmajame, ir antrajame areale turimi junginiai la., ra., sa., tačiau šiaurinių vilniškių plote yra ir tokių šnektų, kur nekirčiuotoje pozicijoje yra pusilgiai junginiai lε., rε., sε., taigi kitokios kokybės negu anuose plotuose. Pirmasis arealas sąlygiškai vadinamas Linkmenų, antrasis – Mielagėnų, o trečiasis – Ceikinių arealu. Junginys la· yra svarbus, nes gali padėti aiškinti kirčiuotos negalinės pozicijos ilgojo *le· raidą. Skirtinga junginio *le· distribucija skirtinguose arealuose neigia fonetinę šio junginio raidos prigimtį ir yra argumentas, kad tai buvo ne fonetinis, bet fonologinis procesas – neutralizacija. Jeigu fonemos ne neutralizacijos pozicijoje kinta, tai lygiai ta pačia linkme kinta jų alofonai ir neutralizacijos pozicijoje. Todėl susidaro tam tikras neutralizacijos ryšiu paremtas modelis: jeigu *e· –>ẹ·, tai ir junginys *la· –>lε·, jeigu e. –>ẹ., tai ir junginys le. –>lẹ.

ENThe paper discusses the hardening of consonants l, r, s before the front e-type vocalism. The accentuated reflex lε· causes difficulties. Following the logic of the neutralisation process, the accentuated position should have a different reflex – according to the consistent pattern, there should be a neutralised combination la·. Besides lε·, rε·, sε·, the accentuated combinations *le·, *re·, *se· have another reflex, i.e. la·, ra·, sa·, in some subdialects of Northern Vilnius residents. Based on available material, we could state that the reflexes of accentuated combinations *le·, *re·, *se· make two different areals. In the first one, they are realised through combinations lε·, rε·, sε·, while in the second one through combinations la·, ra·, sa·. In both areals, the accentuated position has combinations la., ra., sa.; however, there are such subdialects in the area of Northern Vilnius residents, which have semi-long combinations lε., rε., sε. in the non-accentuated position, thus a different quality than in those areals. The first areal is relatively called Linkmenų, the second one Mielagėnų, and the third one Ceikinių. The combination la· is important, because it may help to explain the evolution of the accentuated non-end position long *le·. A different distribution of the combination *le· in different areals denies the phonetic nature of the evolution of this combination and serves as an argument that it was a phonological rather than phonetic process, i.e. neutralisation. If the phonemes change in a non-neutralisation position, their allophones change accordingly in a neutralisation position. Therefore, a certain model based on the neutralisation relationship is formed: if *e· –>ẹ·, then the combination *la· –>lε·, if e. –>ẹ., then the combination le. –>lẹ.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33939
Updated:
2018-12-17 11:03:04
Metrics:
Views: 14    Downloads: 3
Export: