Žinių vadybos kryptingumas visuomenės transformacijų kontekste

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žinių vadybos kryptingumas visuomenės transformacijų kontekste
Alternative Title:
Singleness of knowledge management in context of society transformations
In the Journal:
Jaunųjų mokslininkų darbai. 2011, Nr. 4 (33), p. 89-100
Keywords:
LT
Competence; Human recourses; Individo gebėjimai; Individo inovatyvus mąstymas; Individo kompetencija; Individo kompetencijos; Inių ekonomika; Innovative thinking; Knowledge management; Knowledge society; Technology; Technooginiai ir žmogiškieji ištekliai; Žinių administravimas; Žinių ekonomika; Žinių vadyba; Žinių visuomenė; Žmogiškasis kapitalas.
EN
Human capital; Individual competence; Individual's competence; Individual's innovative thinking; Individual's skills; Knowledge administration; Knowledge economy; Knowledge managament; Knowledge management; Knowledge society; Kompetencija; Naujas mąstymas; Technological and human resources; Technologijos; The knowledge society; Žinių vadyba; Žinių visuomenė; Žmonių ištekliai.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiami moksliniai tyrimai, pateikiamos įvairios nuomonės apie žinių vadybą viešosiose ir privačiose organizacijose, nagrinėjamos šiuolaikinės žinių vadybos tendencijos, į besikartojančius iššūkius vadybininkams žvelgiant per transformacijos, mentaliteto, kultūros prizmę. Straipsnyje analizuojama žinių visuomenės samprata, aptariamas žinių valdymo procesas organizacijose, reikšmė ekonomikos vystymuisi. Apie žinias ir jų svarbą kalbantys mokslininkai iš esmės sutaria dėl vieno – reikšmingos žinių įtakos visuomenės vystymuisi į naują kokybinę kategoriją ir dominuojančio vaidmens ekonominiams procesams. Vystantis šiems procesams, randantis naujoms žinių kaupimo, apdorojimo ir sklaidos technologijoms, ryškiai kinta vadybos turinys. Žinių vadyba neignoruoja tradicinės vadybos, tačiau sprendžia su žinijos plėtra susijusius naujai kylančius uždavinius. Tai, kad nėra vieningai pripažinto žinių valdymo modelio, iš dalies sąlygoja ir pati sudėtinga sudėtinė žinių prigimtis, pačių žinių įvairovė. Žinios, kaip informacijos vieneto, samprata išsiplėtė – tai, kas žinoma, nebeatitinka naujos žinių semantikos. Žinių visuomenės sąvokos semantika akcentuoja išaugusį žinių ir jų mainų visuomenėje poreikį bei įtaką socialiniams procesams bei pačios visuomenės siekiamai gerovei. Žinių visuomenės apibrėžimai įvairuoja ir kartais tapatinami su žinių ekonomika. Žinių ekonomika – vienas iš sudėtinių žinių visuomenės struktūrinių elementų, apimančių technologinius, erdvinius, profesinius, kultūrinius kriterijus, kurie formuluoja reikalavimus žmogiškųjų išteklių turiniui. [...]. [Iš leidinio]

ENThis article reviews scientific researches, presents various opinions about knowledge management in public and private organizations, analyses modern trends of knowledge management look at recurrent challenges to managers through the prism of transformation, mentality, and culture. The article analyses the conception of knowledge society, discusses knowledge management process in an organization and significance to economic development, etc. The scientists that talk about knowledge and its importance basically agree on two things: significant influence on development of society towards a new category of quality and dominant role in economic processes. When these processes are developing and new technologies of knowledge collection, processing and dissemination are emerging, the content of management is changing substantially. Knowledge management does not ignore traditional management, but solves newly arising tasks that are related to development of knowledge science. The fact that there is no universally acknowledged model of knowledge management is partially determined by complicated and complex nature of knowledge, variety of knowledge itself. The conception of knowledge as a unit of information has expanded - the things that we already know do not correspond to new semantics of knowledge. Semantics of the conception of knowledge society stresses increased need for knowledge and its exchange in society as well as influence on social processes and societal welfare that is aimed at by society itself.Definitions of knowledge society differ and sometimes they are identified with knowledge economy. Knowledge economy is one of the components of knowledge society structure; it embraces technological, spatial, professional, and cultural criteria that shape requirements for the content of human resources. Human resources are a capital that enables knowledge economy to create bigger welfare for society. The nucleus of both knowledge society and knowledge economy is an individual, his/her abilities and competence to create new knowledge, thus we can claim that the main object in knowledge management is neither data nor technologies. An individual as a knowledge operator and source remains the main object of management. Knowledge management essentially deals with the same tasks as other organisational management methods do, starting with F.W. Taylor to older times. The main task is optimization of the structure of an organization and performance of their members, i.e. to make activity more effective and productive by using and creating new ways to acquire technologies and knowledge as a resource of an organization. [From the publication]

ISSN:
1648-8776
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/32619
Updated:
2017-03-20 13:28:44
Metrics:
Views: 53    Downloads: 6
Export: