Lietuvos istorijos periodizacijos modeliai socialinės istorijos požiūriu

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvos istorijos periodizacijos modeliai socialinės istorijos požiūriu
Kita antraštėThe Periodisation of Lithuanian history in the context of social history
AutoriaiBumblauskas, Alfredas
LeidinyjeLietuvos istorijos studijos [LIS. Studies of Lithuania's History]. 2006, t. 17, p. 9-26
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTPeriodizaciniai modeliai; Istoriografija; Istorinis procesas; Socialinė istorija; Civilizacija; Naujieji laikai; Renesansas; Barokas; Apšvieta
ENPeriodization models; Historiography; Social history; Civilization; Middle Ages; Early New Ages; Renaissance; Baroque; Age of Enlightenment
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio tikslas – pažvelgti į Lietuvos istorijos periodizacijos modelius iš visuomenės arba socialinės istorijos pozicijų. Ilgą laiką Lietuvos istorijos modeliai rėmėsi vienu pagrindiniu veiksniu: politinėje istorijoje juo tapo valstybė, kultūros istorijoje – kultūrinių epochų sklaida. Politinės Lietuvos istorijos periodizacinis modelis išlaikė savo pozicijas nuo XVIII a. II pusės iki pat A. Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos“. Į valstybingumo istoriją orientuotos ir dabartinės Lietuvos istorijos sintezės. Tačiau svarbiausias šio periodizacijos modelio bruožas – nepalyginamumas – neleidžia surasti Lietuvai vietos Europos ir pasaulio istorijoje. XIX a. Lietuvos kultūros istorijose periodizacija irgi neįgijo „visuomenių palyginimo“ matmens. Nuoseklaus periodizacinio modelio nepavyko sukonstruoti ir sovietinei Lietuvos istoriografijai. Siekiant rasti priimtiną Lietuvos visuomenės raidos periodizacinį modelį ir norint išvengti tiek istoriografinių, tiek komparatyvistinių prieštaravimų, reikia vertinti šiandieninės socialinės istorijos teorines įžvalgas, kruopščiai fiksuoti lūžius įvairiuose istorinio proceso lygmenyse, ir, remiantis regionine tipologija, ieškoti alternatyvos visuotinės istorijos periodizacijos schemai senovė–Viduramžiai–Naujieji laikai. Juolab, kad ankstyvųjų Naujųjų laikų pradžios paieškos mūsuose nėra vaisingos. Iš XVI–XVIII a. epochinių-periodizacinių segmentų (ankstyvieji Naujieji laikai, Renesansas Barokas, Apšvieta) pirmenybė teiktina Barokui, kaip Lietuvos istorijos civilizacinei epochai, kurios metu Lietuva pritapo prie Baroko Europos. [Iš leidinio]

ENThe aim of the paper is to take a look at the models of periodization of Lithuanian history from the viewpoints of society or social history. For a long time, the models of Lithuania's history were based on one key factor: the state in the political history and the spread of cultural epochs in the history of culture. The model of periodization of Lithuania's political history retained its position from the second half of the 18th c. to the issue of The History of Lithuania edited by A. Šapoka. The current syntheses of Lithuanian history are also focused on the history of statehood. However, the key feature of this model of periodization, i.e. non-comparability, does not allow finding Lithuania’s place in the history of Europe and the world. In 19th-c. histories of Lithuanian culture, periodization did not acquire the dimension of the “comparison of communities” either. Nor did the Soviet Lithuanian historiography succeed in developing a consistent model of periodization. To find an acceptable model of periodization of the development of Lithuanian society and avoid both historiographic and comparativistic contradictions, it is necessary to evaluate theoretical insights of the current social history, record in detail turning-points on various levels of the historical process and, based on regional typology, look for an alternative to the world history periodization scheme of Antiquity–Middle Ages–Modern Ages. This is especially important as the search for the beginning of the early Modern Ages has born no fruit Lithuania. Among the 16th-18th-cc. periodization segments (early Modern Ages, Renaissance, Baroque and Enlightenment), priority should be given to Baroque.

ISSN1392-0448, 1648-9101
Mokslo sritisIstorija / History
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2986
Atnaujinta2018-12-20 23:08:48
Metrika Peržiūros: 17    Atsisiuntimai: 15