Antropologinis biotechnologijos tyrimas ir teorinės paradigmos ieškojimas Lietuvoje

LTĮvairūs Lietuvos ir Vakarų autorių darbai rodo neseniai kilusį ypatingą antropologų susidomėjimą genetikos ir biotechnologijos mokslo laimėjimais. Genetika ir biotechnologija kaip naujas ir dramatiškas mokslo iššūkis tiesiogiai liečia kiekvieną žmogų, įvairias gyvenimo sritis, gamtinę aplinką. Tad savaime suprantama, kad jis susilaukė išskirtinio socialinės antropologijos dėmesio. Straipsnyje teigiama, jog socialinė antropologija kaip pažinimo būdas, jos teorija ir praktika gali duoti gebėjimų ir instrumentų, padedančių įvertinti tokį naujo socialinio pasaulio sudėtingumą. Straipsnyje pristatomi pastarųjų metų antropologiniai tyrimai, susiję su genetikos ir biotechnologijų vystimusi. Pristačius kai kuriuos tyrimus yra siekiama išsikelto tikslo – pažvelgti į etnologijos, antropologijos ir etnografijos situaciją Lietuvoje, tiksliau – ją nustatančius kertinius taškus, ir atskleisti, kaip ji pasireiškė antropologinio genetikos ir biotechnologijos tyrimo požiūriu. Straipsnyje detaliai aptariama istoriškai susiformavusi vietinė etnografijos, etnologijos ir antropologijos samprata, kurią apibūdina institucijų pobūdžiai, istoriografijos kryptys, metodologinis bei taikomasis savitumas. Konstatuojama, jog Lietuvos etnologijos (antropologijos) ir etnografijos istorija, sąsajos su kitomis disciplinomis, pavyzdžiui, istorija ar tautosaka, ilgą laiką gyvavęs šių žinių vertės interesas lemia šių disciplinų atviras ribas. Šių disciplinų pažinimo vertė yra vienodai reikšminga plėtojant žmogiškojo ir gamtinio pasaulio supratimą.Reikšminiai žodžiai: Antropologija; Antropologinis biotechnologijos tyrimas; Biotechnologijos etnografiniai tyrimai; Etninės bendruomenės; Etnologija; Genetika; Metodologija; Mokslo klasifikacija; Anthropological study of biotechnology; Anthropology; Ethnic communities; Ethnographic research of biotechnology; Ethnology; Genetics; Methodology; Science classification.

ENAnthropological engagement with science and technology draws on the premise that scientific ideas and technological developments as well as their disciplinary representations are embedded socially and culturally. Anthropology and ethnology themselves are no exception. Epistemologies, despite their ontological freedom, are place-based, and shaped by local cultural contexts and historical traditions. They reflect the local understandings of intellectual paradigms, and are part of cultural worlds contextualised within geographical, social, political and geopolitical spaces. Thus any epistemological and disciplinary movement appears to be a change in how we see the world. It becomes in particular significant with the anthropological study of biotechnological innovations that touch the very essence of human matters. The chapter discusses the local understanding of ethnology, anthropology and ethnography in Lithuania when it appears revealed in the light of anthropology of biotechnology. It focuses on institutional practises, concepts, methodologies and the aspects of applicability. The main question analysed there is the disciplinary identity of ethnology and anthropology in Lithuania - its traditional relatedness to history and folklore/literature that has the roots since the era of Enlightenment, and its contemporary autonomy and methodological uniqueness. The discussion is grounded on the experience gained during research on people's understandings of genetics and biological innovation for the project 'Public Understanding of Genetics' between 2002 and 2005. [From the publication]

• Antroponimų ir toponimų topografija etnografiniuose tekstuose: metodologinis požiūris / Irma Šidiškienė. Lietuvos etnologija. 2012, 12 (21), p. 195-214.
• Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys / Steponas Tunaitis. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004. 223 p.
• Etnologijos (etnografijos) ištakos ir valstiečio atradimas Lietuvoje XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos etnologija. 2011, 11 (20), p. 69-91.
• Ieškant idėjų praeityje: etnologijos istorija ir dabartis / Žilvytis Šaknys. Lietuvos etnologija. 2011, 11 (20), p. 9-32.
• Lietuvių šeima ir papročiai / Angelė Vyšniauskaitė, Petras Kalnius, Rasa Paukštytė-Šaknienė. Vilnius : Mintis, 2008. 557 p.
• Lietuvos istorijos periodizacijos modeliai socialinės istorijos požiūriu / Alfredas Bumblauskas. Lietuvos istorijos studijos 2006, t. 17, p. 9-26.
• Sovietmečio iššūkiai Lietuvos etnologijai: disciplina, ideologija ir patriotizmas / Vytis Čiubrinskas. Lietuvos etnologija. 2001, 1 (10), p. 99-117.
• Періодика литовської етнології в перспективі розвитку науки / Раса Паукштіте-Шакнене. Народна творчість та етнологія. 2011, № 3, p. 14-18.