Aktualiosios skaidos problemos

LTKetvirtajame „Sintaksinių ryšių tyrimų“ straipsnyje nagrinėjamos aktualiosios skaidos problemos. Aptariama aktualiosios sklaidos samprata, jos santykis su gramatinėmis funkcijomis, vieta kalbos sistemoje, ryšys su žodžių tvarka. Pristatoma aktualiosios skaidos samprata šiek tiek skiriasi nuo žinomos iš Prahos mokyklos. Aktualioji skaida yra semantinės struktūros skaidą ir jos vienetai ne visada turi atitikmenis sakinio sintaksinėje struktūroje. Aktualioji skaida, kaip sakiniu perteikiamų referencijos bei predikacijos aktų išsluoksniavimo priemonė, yra sakinio semantinės struktūros dalis. Kadangi vienas iš daugelio galimų hierarchizavimo būdų pasirenkamas konkrečioje kalbėjimo situacijoje, ji glaudžiai susijusi su šnekos aktu. Aktualioji skaida drauge su semantinių vaidmenų išsidėstymu sudaro funkcinį sakinio sintaksinės struktūros pagrindą. Netiesioginis šių funkcinių elementų atspindys yra gramatinių funkcijų pasiskirstymas, kuris sugramatintas ir užkoduotas leksinių vienetų, ypač veiksmažodžių, valentingumo modelyje. Tarp aktualiosios skaidos ir žodžių tvarkos nėra tiesioginio ryšio. Nors žodžių tvarka yra vienas iš aktualiosios skaidos formaliųjų rodiklių (šalia intonacijos ir segmentinių rodiklių), tik dalis žodžių tvarkos reiškinių atspindi aktualiosios skaidos skirtumus. Kaip sakinio semantinės struktūros dalis, aktualioji skaidą yra nepriklausoma nuo žodžių tvarkos, ir ją, kaip kalbos reiškinį, reikėtų aprašyti net tokiu atveju, jeigu nebūtų jokių aktualiosios skaidos pokyčius atitinkančių žodžių tvarkos skirtumų.Reikšminiai žodžiai: Aktualioji skaida; Formalusis ir funkcinis aspektas; Gramatiniai ryšiai; Gramatiniai vaidmenys; Intonacija; Iškeltinė tema; Pragmatinis vaidmuo; Prezupozicija; Rema; Remos ir temos priešprieša; Semantiniai vaidmenys; Sintaksė; Tema; Žodžių tvarka; Formal and functional aspects; Fronted theme; Grammatical relations; Grammatical roles; Intonation; Pragmatic role; Presuposition; Rheme; Semantic roles; Syntax; Thematic-rhematic structure; Theme; Word order.

ENThe theory of thematic-rhematic structure outlined in this chapter is based on the ideas expounded in Andrzej Boguslawski's Problems of the Themtic-Rhematic Structure od Sentences. 'Theme' and 'rheme' are not viewed as the linguistic representation of 'old' and 'new' information (as in the Praguian tradition), but as units of semantic structure reflecting the hierachization of the levels of reference and predication in a sentence. A predication may comprise several arguments, but normally only one of these will be singled out by an act of reference at one time; this choice is reflected in the notion of theme. The fact that the arguments of predication are introduced by successive acts of predication produces a 'layered' thematic-rhematic structure: at different levels of thematic-rhematic segmentation successive content elements are transferred from the rhematic part of the sentence to the thematic part. The unmarked pattern of thematic rhematic structure is determined by inherent topicworthiness and is encoded in the hierarchy of grammatical relations. Apart from unmarked, layered patterns of thematic-rhematic structure there are also marked, 'contrastive' patterns in which the rhematic part consists of just one content element, the remaining elements having the status of presuppositions, as in Vaikus iš mokyklos parvežė TĖVAS 'It was father who brought the children home from school'. Such contrastive patterns are characterized by word order, intonation or the segmental marker tai. Finally, the notion of fronted themes (iškeltinės temos) is introduced, and their functions are discussed. [text from author]

• Apibrėžtumo kategorija ir jos tyrimai lietuvių kalbotyroje / Birutė Spraunienė. Lietuvių kalba. 2008, 2, 1 pdf (11 p.).
• Atributinių ir predikatinių junginių su būdvardžiais dažnumas ir struktūra sakytinėje kalboje / Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ingrida Balčiūnienė. Lituanistica. 2016, Nr. 2, p. 127-137.
• Daiktavardinio junginio tyrimai / red. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 205 p.
• Diatezės alternacijos iš skirtingų teorinių modelių tyrimų perspektyvos / Kristina Lenartaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2009, t. 61, p. 61-111.
• "Didelis dėkui" ir "dėkui labai" dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje / Loreta Vaičiulytė-Semėnienė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (39 psl.).
• Gramatinių funkcijų tyrimai / Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas (red.). Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005. 200 p.
• Iš lietuvių kalbos istorinės morfologijos problemų : apie nebe(-) ir bent kilmę / Norbert Ostrowski. Lietuvių kalba. 2011, 5, 1 pdf (8 p.).
• Koks dalykas yra "dalykas" / Viltė Drūlienė. Filologija. 2013, Nr. 18, p. 56-69.
• Lietuvių kalbos argumentų raiškos alternacijos ir aplikacinės gramatikos priemonės joms aiškinti / Kristina Lenartaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2007, t. 57, p. 17-44.
• Loginis ir frazės kirtis informaciniuose tekstuose / Rūta Kazlauskaitė. Žmogus ir žodis. 2015, 1, p. 37-50.
• Nuo buitinės kalbos iki viešojo kalbėjimo : kiekybinis kai kurių leksikos ir gramatikos ypatybių tyrimas tekstynų lingvistikos metodu / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Lituanistica. 2018, Nr. 4, p. 255-270.
• Pastabos dėl sintaksinio dviprasmiškumo sąvokos ir kiti susiję dalykai / Rolandas Mikulskas. Acta linguistica Lithuanica. 2006, t. 55, p. 1-53.
• Rašytinio teksto aktualioji sakinio skaida / Jolanta Vaskelienė. Žmogus ir žodis. 2015, 1, p. 87-99.
• Romualdo Granausko esė "Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių" kohezijos / Jolanta Vaskelienė. Linguistica Lettica. 2018, 26, p. 299-322.
• Temos ir remos tekste / Rūta Kazlauskaitė, Jolanta Vaskelienė. Gimtoji kalba. 2015, Nr. 2, p. 3-12.
• Žodžių tvarka: normos ir pažeidimai / Rita Miliūnaitė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 173-196.
• Синтагматическое членение и его функции в невербальной коммуникации (в русском и литовском языках) / Gintautas Kundrotas. Žmogus ir žodis. 2006, 3, p. 26-33.