Apibrėžtumo kategorija ir jos tyrimai lietuvių kalbotyroje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Apibrėžtumo kategorija ir jos tyrimai lietuvių kalbotyroje
In the Journal:
Lietuvių kalba . 2008, 2, 1 pdf (11 p.)
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Apibrėžtumo kategorija; Determinantas; Gramatinė kategorija; Kalbotyra; Komunikacinis aktas; Lietuvių kalba; Nežymimasis artikelis; Referencija; Semantika; Žymimasis artikelis
EN
Determiner; Grammatical category; Linguistics; Lithuanian language; Reference; Semantics; The category of definiteness; The definite article; The indefinite article
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama apibrėžtumo sąvokos esmė, apibrėžtumo kategorijos semantika ir raiška artikelinėse ir neartikelinėse kalbose bei trumpai apžvelgiama šios kategorijos samprata ir tyrimai lietuvių kalbotyroje. Pirminė apibrėžtumo kategorijos funkcija yra referencijos koordinavimas. Apibrėžtumas padeda spręsti komunikacinio akto metu kylančias referento identifikacijos problemas ir yra universali semantinė bei pragmatinė kategorija. Kalbose, kuriose apibrėžtumo raiška yra sugramatinta ir žymima formaliais rodikliais – artikeliais, apibrėžtumas tampa gramatine kategorija. Neartikelinėse kalbose apibrėžtumas yra implicitinis, suvokiamas iš konteksto, jis reiškiamas netiesiogiai. Tiek vieno, tiek kito tipo kalbose apibrėžtumas laikytinas daiktavardinio junginio kategorija. Kadangi apibrėžtumo raiška kalbose labai skiriasi, jos lyginimo pagrindas gali būti tik semantinis šios kategorijos turinys. Semantiškai apibrėžtas daiktavardinis junginys žymi referentą, kurį adresatas gali vienareikšmiškai identifikuoti ir kuris yra unikalus konkrečiame kontekste bei tenkina inkliuzijos sąlygą. Semantiškai neapibrėžto daiktavardinio junginio referento adresatas negali identifikuoti, toks junginys netenkina inkliuzijos sąlygos ir yra neutralus unikalumo atžvilgiu. Vienintelė lietuvių kalbos morfema, kurią būtų galima interpretuoti kaip formalų apibrėžtumo rodiklį, yra įvardžiuotinių būdvardžių (dalyvių, skaitvardžių ir kai kurių įvardžių) formų įvardinė morfema. Todėl jas siūloma vadinti „apibrėžiamosiomis formomis“, o formas be įvardinės morfemos – „neapibrėžiamosiomis formomis“.

ENThe article discusses the essence of term definiteness, semantics of definiteness category and its expression in languages with and without articles and gives a brief review of the concept of this category and researches in Lithuanian linguistics. The initial function of definiteness is reference coordination. Definiteness helps to solve the reporter's identity problems arising during communication act and is a universal semantic and pragmatic category. In languages, in which definiteness is grammatically expressed and marked with formal articles, definiteness becomes a grammatical category. Definiteness in languages without articles is implicit, understood from context, it is indirectly expressed. Definiteness in both types of languages is to be considered as a category of noun phrases. Since definiteness expression differs across languages, basis for its comparison can be semantic content of this category only. Semantically defined noun phrase denotes a reporter, who the addressee can unambiguously identify and who is unique in a specific context and satisfies the inclusion condition. Semantically undefined noun phrase reporter cannot be identified by addressee, such phrase does not satisfy inclusion condition and is neutral in terms of uniqueness. The single morpheme in the Lithuanian language which can be interpreted as a formal indicator of definiteness is pronominal morpheme of pronominal adjectives (participles, numeral and some pronouns). Therefore, they are suggested to be called "defined forms" while forms without pronominal morphemes "indefinite forms".

ISSN:
1822-525X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27982
Updated:
2018-12-17 12:22:45
Metrics:
Views: 4    Downloads: 1