Perspectives on language attitudes and use in Lithuania’s multilingual setting

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Perspectives on language attitudes and use in Lithuania’s multilingual setting
In the Journal:
Journal of multilingual & multicultural development . 2005, Vol. 26, iss. 5, p. 425-441
Keywords:
LT
Daugiakalbystė; Kalbinis identitetas; Kalbinė tapatybė; Kalbinės nuostatos; Kalbų vartojimas; Lietuva; Lietuvių kalba; Mažumos kalba ir bendrijos; Mažumų kalbos ir bendruomenės; Požiūriai į kalbą
EN
Language attitudes; Language use; Linguistic identification; Lithuania; Lithuanian language; Minority language and communities; Minority languages and communities; Multilingualism
Summary / Abstract:

LTDerybos dėl narystės Europos Sąjungoje paskatino augantį susidomėjimą Baltijos valstybių kalbomis ir pilietybę reglamentuojančiais įstatymais. Visgi nėra išsamių duomenų apie vyraujantį Lietuvos daugumos ir mažumos populiacijų požiūrį į kalbą. Straipsnyje tiriamas tautinių mažumų požiūris į kalbos vartojimą ir atkurtą valstybinę – lietuvių – kalbą, įvertina kalbinės identifikacijos aspektus rytų ir pietryčių Lietuvos teritorijose, kur praeityje tankiai gyventa kitakalbių etninių bendruomenių. Tyrimo rezultatai, gauti vykdant nemažos imties apklausą, atskleidė iš esmės teigiamą požiūrį į kalbą. Tyrimas patvirtino prielaidą, kad dvikalbiškumo mastai (kartu su valstybine kalba) Lietuvos tautinių mažumų bendruomenėse yra išaugę. Toks pats reiškinys pastebimas ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Nuo 1989 m. iki 2000 m. lietuviškai kalbančių visuomenės narių skaičius išaugo nuo 85 iki 94 proc., ir atitinkamai 10 proc. (beveik pusė visos tautinių mažumų populiacijos) deklaravo valstybinę kalbą esant antrąja kalba (plg. 1989 m. atitinkamai 5 proc.). Dvikalbystę Lietuvoje lemiantys motyvai, kurie įtakojo tautinių mažumų kalbėseną, sietini su pragmatinėmis, utilitaristinėmis nuostatomis, siejančiomis lietuvių kalbos mokėjimą su statusu ir ekonomine sėkme. Tyrimas taip pat atskleidė sąlyginai nuoseklų dvikalbiškumo (tarp lietuvių ir rusų) ir trikalbiškumo (tarp lenkų) vystymąsi.

ENEU accession negotiations have impacted on and generated ongoing interest in Baltic language and citizenship legislation. There is however no detailed knowledge of prevailing language attitudes amongst mainstream and minority populations in Lithuania. This paper investigates attitudes to minority language use and to the (officially reinstated) state language, and considers aspects of linguistic identification in the historically densely multilingual and multiethnic areas of Eastern and South-Eastern Lithuania. Our findings based on newly acquired data from a major survey, show that although language loyalties are complex, attitudes towards Lithuanian are overall positive. Moreover, the results also point to the potential development of relatively stable bilingualism (for Lithuanians and Russians) and trilingualism (for Poles) in this region. [text from author]

ISSN:
0143-4632
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/29506
Updated:
2017-09-05 15:58:33
Metrics:
Views: 11
Export: