Citizens' intentions to participate in civil society organisations

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Citizens' intentions to participate in civil society organisations
Alternative Title:
Piliečių ketinimai dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijose
In the Journal:
Inžinerinė ekonomika [Engineering Economics]. 2011, 22 (2), p. 165-174
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Abipusių stimulų teorija; Dalyvavimo motyvacija; Motyvai; Pilietinės visuomenės organizacijos; Piliečių dalyvavimas
EN
Civil society organizations; Motivation to participate; Motives; Mutual Incentives Theory; Participation of citizens
Summary / Abstract:

LTPiliečių dalyvavimą pilietinės visuomenės organizacijų (toliau – PVO) veikloje sąlygoja individualūs ir kolektyviniai stimulai (Tijūnaitienė ir kt., 2009a, b; Tijūnaitienė, Balčiūnas, 2010). Straipsnyje akcentuojama tai, kaip remdamiesi individualiais ir kolektyviniais stimulais piliečiai vertino savo ketinimus atliekant tyrimą. Taip pat kreipiamas dėmesys į tai, kaip aktyviai šiuo metu dalyvaujama PVO. Mokslinė straipsnio problema yra formuluojama klausimais: kaip reiškiasi individualūs ir kolektyviniai stimulai tolesnio dalyvavimo PVO veikloje atžvilgiu? Kaip tesimi piliečių pažadai dalyvauti tolesnėje PVO veikloje palyginti juos su dabartine situacija? Straipsnio tikslas – nustatyti dabartinę realaus dalyvavimo PVO situaciją (pagal šiuo metu pasiekiamus duomenis ir faktus), remiantis empirinio tyrimo, kurį atliko 2007 m. R. Tijūnaitienė, t. y. apklausus gyventojus dėl ketinimų tuo metu dalyvauti PVO veikloje, rezultatų dalimi. Taigi domėtasi konkrečiomis dalyvavimo perspektyvomis, kitaip tariant, ketinimais individualių stimulų kontekste, išskiriant ir apibūdinant kolektyvinių dalyvavimo stimulų ir dalyvavimo ketinimų sąsajas, kurios lygintos su šių dienų realijomis bei kitų tyrimų rezultatais. Tai pagrindžia tyrimo rezultatų, pateikiamų šioje publikacijoje, naujumą. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti piliečių dalyvavimo ketinimų ir individualių kaip bendros dalyvavimo motyvacijos dalies stimulų sąsajas; nustatyti piliečių ketinimų dalyvauti ateityje ryšį su kolektyviniais stimulais ir palyginti juos su realia dalyvavimo statistika; atskleisti dalyvavimo PVO pokyčius remiantis prieinama statistine informacija, kitų autorių tyrimais. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros (sisteminė, lyginamoji, loginė-kritinė) visuomenės ir piliečių dalyvavimo, motyvacijos matavimo ir motyvavimo principų klausimais analizė.Tyrimas, kurio dalis pateikiama ir šioje publikacijoje, remiasi interaktyvia apklausa ir apklausa raštu. Kiti empiriniai duomenys surinkti iš kitų šaltinių. Analizuojant empirinio tyrimo rezultatus suformuluoti tokie apibendrinimai: nors pastaruoju metu PVO vis aktyviau dalyvauja regionuose, tačiau tik kas dešimtas Lietuvos gyventojas priklauso kuriai nors PVO. Daugiausia dalyvaujančių gyventojų svarbiausiomis naudomis pripažįsta didesnę savirealizaciją, malonumą, vertingą mokymosi patirtį bei didesnį pasitikėjimą savimi. Galima teigti, kad vidutiniškai trečdalis tų gyventojų, kam labai svarbi nauda, dalyvautų ateityje, jei ir negautų konkrečios naudos. Tačiau pusė arba daugiau nei pusė minėtų respondentų nėra tiksliai apsisprendę ir abejoja. Ši grupė yra ypač svarbi šio tyrimo kontekste, nes juos labiausiai reikia paskatinti, t. y. jie nėra nei nusivylę dalyvavimu, nei aiškiai numato savo dalyvavimą ateityje, todėl, atsižvelgiant į tai, kokios naudos yra svarbiausios, galima rengti skatinimo programas. 52 proc. respondentų, kuriuos motyvuoja finansinis atlygis, teigė, kad negaudami jo, vis tiek dalyvautų ateityje. 24 proc. teigė, kad negaudami atlygio nedalyvautų. Tačiau tokių, kuriems ši nauda labai svarbi, buvo ypač mažai (N=32). Galima daryti išvadą, kad apskritai išoriniai stimulai: finansinis atlygis, nauda karjeros ar politiniams siekiams, organizacijos vadovų pagalba sprendžiant asmenines problemas yra mažiau svarbūs nei vidiniai stimulai: malonumas, vertinga mokymosi patirtis, jausmas, kad gali labiau kontroliuoti savo gyvenimą, galimybę reikšti savo nuomonę dalyvaujant ateityje. Paaiškėjo, kad respondentai, kuriems labai svarbūs individualistiniais stimulais reikšmingesnis socialinis vaidmuo bei nauda karjeros arba politiniams siekiams, mažiausiai linkę dalyvauti PVO ateityje.Dalyvavimui PVO veikloje teikiant vis mažiau malonumo, negaunant įvairiems siekiams naudos, kurios buvo tikėtasi, neefektyviai panaudojant sąveikos tarp socialinių tinklų dalyvių galimybes, mažėja ketinimai ateityje dalyvauti tokioje veikloje. Vertinant dimensijos „veikimas kartu“ ryšį su ketinimu dalyvauti ateityje, galima teigti, kad yra statistiškai reikšmingų skirtumų. Nustatytas stipriai išreikštas socialinis poreikis ir jo tenkinimas panašių interesų vienijamų žmonių grupėje. Statistiškai reikšmingų skirtumų yra ir tarp dimensijos „organizacinės veiklos kompetencija“ ir ketinimų dalyvauti ateityje PVO veiklose intensyvumo. Piliečių grupė, kolektyvinius stimulus vertinanti gana aukštai, – piliečiai, dalyvaujantys politinių judėjimų ar partijų ir profesinių sąjungų veikloje. Tačiau reikia pastebėti, kad priklausymas partijai ar sąjungai dar nereiškia aktyvaus dalyvavimo. Todėl šiuos faktus reikia vertinti pakankamai atsargiai. Analizuojant tyrimo rezultatus, pastebėta, kad aukštai organizacinės veiklos kompetenciją vertinantys asmenys identifikuoja save kaip grupės narį, gerai ten jaučiasi, nors PVO veikloje dalyvauja greičiau iš inercijos, dėl kitų spaudimo arba dėl to, nes turi laisvo laiko. Apibendrinant dalyvavimo ketinimus galima teigti, jog didžioji dalis dalyvaujančiųjų asmenų ketino išlaikyti tą patį dalyvavimo intensyvumą, t. y. beveik 56 % visų, žinančių, kiek dalyvaus ateityje, arba 31 % visų. Taip pat tenka pastebėti, jog reikšmingų skirtumų su kitomis subskalėmis nėra. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThis publication is from a series of articles (research results have been published in research journals "Engineering Economics", "Social Research", "Economics and Management: Current Issues and Perspectives" etc.), which is devoted to analysis of citizens’ participation in activities of civil society organisations. In order to avoid repetition of scientific material, we will leave out here the broad description of theoretical aspects of motivation for participation in CSOs, which have been studied extensively in publications by Tijunaitiene; Tijunaitiene, Balciunas (2010); Tijunaitiene et al. (2009 a, b). This article deals with citizens’ intentions to participate in CSOs in the context of individualistic and collectivistic incentives. The article consists of three parts. First, with reference to a part of results of research carried out in 2007 here are analyzed links between individualistic motives for participation and citizens’ intentions to participate in future. It is proposed in the article that for most of the research participants the most important individualistic incentives are internal incentives, i.e., greater self-realization, pleasure, valuable experience of learning, and greater self-confidence. This is grounded on the fact that in the research on values self-confidence is highly appreciated, and people’s self-realization very often is related to public and social activities. For those who intend to more actively participate in CSOs in future it is very important to feel that they can control their life. Nevertheless, for citizens their personal interests are often above public interests.The second part describes the analyzed links between collectivistic incentives and intentions to participate in CSOs by comparing two dimensions (joint activities and organizational activity competence), i.e., various statements that encompass factors and actual statistics of participation. There is made a statement that the dimension of joint activities is strongly expressed for those who intend to decrease or increase the intensity of participation, and also for those who intend to retain the same level of intensity. It follows that the stable albeit relatively low level of participation in CSOs testifies that their permanent members are united by the aim to influence social and political processes. In addition, averagely expressed dimension of organizational activity competence lets us state that by participating in activities of CSOs citizens do not commit themselves to follow the public good in their activities, they rather associate their participation with leisure time, feeling well within the CSO or are influenced to participate by others. Nevertheless most of the CSO members intended to retain the same level of intensity of participation. The third part reveals the changes in participation in CSOs with reference to available statistical information as well as researches by other authors, it is summed up that currently the most active participation is in activities of local communities, because the interest is in issues of the nearest environment. Potential level of citizens’ participation in CSOs is rather high, because it is social activities that are related to opportunities of self-realization. [From the publication]

ISSN:
1392-2785, 2029-5839
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/28656
Updated:
2018-12-17 12:57:46
Metrics:
Views: 20    Downloads: 3
Export: