Political participation typology in postcommunist Lithuania
LTPiliečių politinis dalyvavimas yra svarbus veiksnys demokratijos konsolidavimo laikotarpiu, nes jis užtikrina interesų atstovavimą, atskleidžia piliečių pageidavimus ir poreikius, taip pat yra stabilios demokratinės sistemos sąlyga pokomunistinėse šalyse. Išsamesnių tyrinėjimų apie dalyvavimą politikoje ir gyventojų susiskirstymą pokomunistinėje Lietuvoje dar nėra atlikta. Šiame straipsnyje tyrinėjami skirtingi dalyvavimo politikoje būdai pokomunistinėje Lietuvoje. Tyrimas pagrįstas klasterine analize, leidžiančia apibrėžti piliečių grupes ir jų susidarymą. Apibrėžiamos trys dalyvaujančių politikoje grupės: aktyvūs dalyviai, pasyvūs piliečiai ir rinkėjai. Daugiamatės logistinės regresijos rezultatai atskleidžia, kad socialiniai veiksniai ir pajamos, socialiniai tinklai ir pažiūros yra statistiškai reikšmingi faktoriai, lemiantys įvairius dalyvių tipus. Aktyviausi respondentai turi didžiausias pajamas, labiausiai išplėtotus laisvalaikio tinklus ir yra didžiausi politinės sistemos rėmėjai, bet nėra tokie optimistai kaip pasyvieji piliečiai. Pasyvieji respondentai yra jauniausia dalyvių grupė; jos atstovai siekia pagerinti savo ekonominę padėtį ir nelabai domisi politika, tačiau kartais dalyvauja politiniuose įvykiuose. Rinkėjai yra seniausia grupė, kurios atstovai pesimistiškai žvelgia į savo šeimos ekonominę padėtį ateityje; jie yra mažiausi rinkos ekonomikos šalininkai, bet jie labiau remia demokratiją, nei pasyvūs respondentai.Reikšminiai žodžiai: Ekonominė nelygybė; Ekonominėnelygybė; Pokomunistinė transformacija; Politinis dalyvavimas; Socialinė nelygybė; Economic inequality; Political participation; Postcommunist transformation; Social inequality.
ENThe quantity and quality of political participation is extremely significant during period of consolidation of democracy, because it ensures representation of interests, preferences and needs of citizens and constitutes a precondition for a stable democratic system in post communist countries. A comprehensive analysis of conventional modes of political participation as well as their distribution among population in post communist Lithuania is still lacking. The focus of my study is the differences between types of participators in political acts in post communist Lithuania. The study employs cluster analysis to identify citizen groups and their distribution in Lithuania in accordance with their level of interest in politics and participation in political acts. Various methods and techniques of statistical analysis are applied in order to measure individual factors such as resources, social networks and attitudes that explain differences among the types of participators. [From the publication]
- Citizens' intentions to participate in civil society organisations / Rigita Tijunaitiene, Jurgita Bersenaite. Inžinerinė ekonomika. 2011, 22 (2), p. 165-174.
- Dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijų veikloje motyvacijos pokyčiai / Jurgita Bersėnaitė, Rigita Tijūnaitienė. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2013, Nr. 4 (32), p. 134-147.
- Lietuvos politinė sistema : sąranga ir raida / sudarytojai Algis Krupavičius, Alvidas Lukošaitis. Kaunas : Poligrafija ir informatika, 2004. 558 p.
- Piliečių organizacijos: kiekybės ir kokybės santykis / Vida Beresnevičiūtė. Neatrasta galia = Undiscovered power : Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis / Rūta Žiliukaitė, Ainė Ramonaitė, Laima Nevinskaitė, Vida Beresnevičiūtė, Inga Vinogradnaitė. Vilnius: Versus aureus, 2006. P. 43-68.
- Politinio dalyvavimo dinamika Lietuvoje 1999-2006 m : disertacija / Jūratė Imbrasaitė. Kaunas, 2008. 216, [2] p.
- Rinkiminio elgesio dinamika Lietuvoje 1992-2001 m : disertacija / Mindaugas Degutis. Vilnius, 2002. 128 lap.
- Socialinių ir politinių vertybių kaita Lietuvoje 1990-1999 metais : adaptavimasis fragmentiškoje tikrovėje / Artūras Valionis. Kultūrologija. 2000, t. 6, p. 324-349, 527.
