Individualistic motivation of citizens participating in civil society organizations

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Individualistic motivation of citizens participating in civil society organizations
Alternative Title:
Piliečių, dalyvaujančių pilietinės visuomenės organizacijose, individualistinė motyvacija
In the Journal:
Inžinerinė ekonomika [Engineering Economics]. 2010, 21 (4), p. 408-416
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Pilietinės visuomenės organizacijos; Dalyvavimas; Individualistinė dalyvavimo motyvacija; Motyvai; Socialinių mainų teorija; Civil society organizations; Participation; Individualistic motivation for participation; Motives; Social exchange theory.
Keywords:
LT
Dalyvavimas; Individualistinė dalyvavimo motyvacija; Motyvacija / Motivation; Pilietinės visuomenės organizacijos; Socialinių mainų teorija.
EN
Civil society organizations; Individualistic motivation for participation; Motives; Participation; Social exchange theory.
Summary / Abstract:

LTTyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos piliečių dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose individualistinės krypties motyvacijos raišką patiriamų dalyvavimo kaštų kontekste. Tyrimo uždaviniai: pateikti esminius individualistinės dalyvavimo motyvacijos teorinius pagrindus; pristačius empirinio tyrimo metodologiją, pateikti ir įvertinti Lietuvos piliečių dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose individualistinės krypties motyvacijos tyrimo rezultatus patiriamų kaštų kontekste. Tyrimo objektas – individualistinė dalyvavimo motyvacija: kaštų aspektas. Tyrimui taikyta mišri strategija – trianguliacija: pirmiausia, remiantis Simmons ir Birchall (2003, 2004a, b, 2005) kiekybine metodologija, buvo siekiama nustatyti individualistinius ir kolektyvinius stimulus, lemiančius gyventojų dalyvavimo motyvaciją pilietinės visuomenės organizacijose. Simmons ir Birchall (2003, 2004a, b, 2005) sukurta abipusių stimulų teorija (angl. Mutual Incentives Theory – sutrumpintai MIT), aiškinanti dalyvauti motyvaciją, suderina dvi sociopsichologines motyvacijos teorijas (vieną – individualistinę, kitą – kolektyvinę). Taigi teorija aprėpia ir individualistinius, ir kolektyvinius stimulus. Individualistiniai stimulai MIT išreiškiami naudos ir investicijų terminais. Svarbiausios sąvokos individualistinės krypties (Socialinių mainų) teorijoje yra psichologinis ir ekonominis atlygis (naudos) bei psichologiniai ir ekonominiai nuostoliai. Ši individualistinės krypties teorija remiasi idėja, jog socialinių mainų procesas vyksta dėl numatytos ir apskaičiuotos naudos, kurios individas tikisi iš santykių. Po to buvo siekiama identifikuoti motyvacijos raišką pagal skirtingas socialines demografines charakteristikas ir sistemiškai išanalizuoti gautus rezultatus.Gavus kiekybinio tyrimo rezultatus, buvo nuspręsta atlikti dar vieną, papildomą, kokybinį tyrimą siekiant validuoti kito (šiuo atveju kiekybinio) tyrimo rezultatus – atliktas giluminis pusiau struktūrinis ekspertų interviu. Pakankamai plačiai ir išsamiai šios procedūros atskleidžiamos Tijūnaitienės (2009a) disertacijoje ir ankstesnėse mokslinės problemos skyrelyje minėtose publikacijose. Gautiems duomenims apdoroti taikyti statistiniai metodai, panaudota SPSS 11.0 programinė įranga. Empirinio tyrimo rezultatai patvirtino, jog racionalaus pasirinkimo prieiga, kuria remiasi ir Socialinių mainų teorija, yra realizuojama dalyvaujančiųjų pilietinės visuomenės organizacijose stimulų struktūroje, t. y. dalyvaujama iš dalies dėl numatytos ir apskaičiuotos naudos, kurios individas tikisi iš mainų. Apibendrintus galima teigti, kad dalyvaujantieji pilietinės visuomenės organizacijose suvokia patiriantys tam tikrus nepatogumus (kaštus), tačiau vis tiek dalyvauja. Vadinasi, jų svarba žmonėms mažesnė nei naudos, kurią gauna dalyvaudami. Taigi laiko, sąlyginės finansinės ir kt. investicijos nėra dalyvavimo kliūtys, nors aiškiai identifikuojamos tų, kas yra aktyvūs ir dalyvaujantys. Kiekybinio tyrimo rezultatų analizė parodė, jog skirtumų, priklausančių nuo lyties, vertinant patiriamas sąnaudas, nėra. Todėl plačiau straipsnyje pateikti tik reikšmingi vertinimo skirtumai amžiaus, pajamų ir išsilavinimo požiūriu. Nauja tai, kad pistatomi Lietuvoje pirmą kartą atliktų piliečių dalyvavimo pilietinės visuomenės organizacijose motyvacijos mokslinių tyrimų, taikant Simmons ir Birchall kiekybinę motyvų tyrimo metodologiją ir ekspertų interviu, rezultatų individualistinių motyvų raiškos patiriamų kaštų kontekste dalis. [Iš leidinio]

ENThis article presents the part of the results – those that were obtained having generalized the motivation for participation of citizens of Lithuania in the aspect of expression of individualistic motives. Such a choice was made because the results of research on motivation of collectivistic trend have been presented in previous publications (see Tijunaitiene, Neverauskas, Balciunas, 2009a, b; Tijunaitiene, Neverauskas, 2009; Tijunaitiene, 2009b). The research employed mixed strategy – triangulation: first, by making use of quantitative methodology by Simmons and Birchall (2003, 2004a, b, 2005) it was attempted to identify individualist and collectivist stimuli that determine people’s motivation for participation in civil society organizations. Then it was tried to gauge the expression of motivation according to different socialdemographic characteristics and to systematically analyze the results obtained. The results of quantitative research having been obtained, we decided to conduct one more, additional qualitative research in order to validate the results of another research (quantitative in this case). Therefore an in-depth semi-structured expert interview was carried out. The results of the empirical research have confirmed that rational choice approach which social exchange theory is also based on is implemented within the structure of incentives for those participating in civil society organizations, i.e., people participate partially because of the anticipated and calculated benefit that an individual expects from the exchange. However, for respondents the costs of participation are less important than the benefit they receive from it. Therefore the investments of time as well as conditional financial and other investments are not an obstacle to participation, though these are clearly identified by those who are active and participate. [From the publication]

ISSN:
1392-2785; 2029-5839
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/27944
Updated:
2018-12-17 12:47:24
Metrics:
Views: 17    Downloads: 4
Export: