Rišlios kalbos balsių spektrai Pelesos šnektoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Rišlios kalbos balsių spektrai Pelesos šnektoje
Alternative Title:
Spectra of vowelsin connected speech in the subdialect of Pelesa
In the Journal:
Acta Baltico-Slavica . 2006, Nr. 30, p. 505-518
Keywords:
LT
fonetika; vokalizmas; spektrinė analizė; šnekamoji kalba; tekstas
EN
phonetics; vocalism; spectral analysis; spoken language; text
Summary / Abstract:

LTRišlios kalbos balsiai dabartiniuose lietuvių tarmių fonetikos darbuose tirti tik pavienėse žodžio pozicijose, nesudarančiose minimaliųjų porų, taigi neatsižvelgta į konsonantinės aplinkos poveikį ir galimus balsių kokybės svyravimus. Straipsnyje siekiama apžvelgti kiek įmanoma daugiau balsių, parodyti jų spektro diapazonus, aptarti ne tiek "stabilią", kiek "mobilią" jų kokybę. Nustatytos spektro sritys analizuojamos pagal du bendriausius kriterijus: minkštųjų ar kietųjų priebalsių aplinką ir kirčiuotas ar nekirčiuotas pozicijas. Spektrinių diapazonų metodu sociolingvistiniuose tyrimuose vienas pirmųjų rėmėsi W. Labovas, lietuvių kalbotyroje - L. Kaukėnienė, analizavusi bendrinės lietuvių kalbos nekirčiuotų balsių kokybę ir lygindama ją su latvių. Aprašomoji Pelesos šnekta yra pietų aukštaičių tarmės pietinėje dalyje. Pagal dabartinį administracinį skirstymą šnektos kaimai priklauso Baltarusijos Respublikos Gardino srities Varanavo rajono Baltiškės apylinkei. Tyrimas rodo, kad uždarųjų fonemų variantai labiau varijuoja pagal tarimo eilę, atvirųjų - pagal tarimo eilę ir pakilimą. Šnektos balsiai po minkštųjų priebalsių priešakesni, po kietųjų - užpakalesni. Rišlios kalbos balsiams būdinga tai, kad nekirčiuoti variantai yra uždaresni negu nekirčiuoti. Išimtį sudaro neaukštutiniai uždarieji /e/ variantai, kurie nekirčiuotoje pozicijoje atvirėja. Be to, nekirčiuoti uždarieji nelūpiniai balsiai suužpakalėja - aukštutiniai mažiau, neaukštutiniai daugiau. Nekirčiuoti atvirieji balsiai supriešakėja. Kiek supriešakėja ir atitinkami lūpiniai balsiai - jie mažiau lūpinami.

ENThe Lithuanian subdialect of Pelesa is located in the southern area of the Southern High Lithuanian (Aukštaitian) dialect (Voronovo district, Grodno oblast, Belarus). This paper deals with the acoustic features of the allophones in connected speech, and their relationship with the stress and with the adjacent consonants in this subdialect. A common characteristic of all vowels of the subdialect is their fronting after palatal consonants and their velarization if preceded by back ones. In connected speech the unstressed variants of vowels are more close than the stressed ones. An exception is less close variants - they become more open in unstressed position. Besides, the unstressed close non-labial vowels are pronounced more back (more close vowels - less back, and more open ones - more back). The unstressed open vowels are pronounced more fronted. The corresponding labial vowels are fronted only slightly; at the same time they are less labialized. [From the publication]

ISSN:
0065-1044, 2392-2389
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/14863
Updated:
2020-07-28 20:26:22
Metrics:
Views: 6
Export: