Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra: disertacija
Alternative Title:
Structure of the verb root in Standard Lithuanian
Publication Data:
Vilnius, 2000.
Pages:
161 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Vilniaus universitetas, 2000. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTDarbe analizuojamos dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknys, aptariamos jų sudėtinės dalys, lyginama stabiliojo ir kintamojo centro šaknų struktūra. Ji apibūdinama 14 modelių, iš kurių dažniausios – 2 arba 3 priebalsius turinčios šaknys (CVC, CVCC, CCVC). Šaknų produktyvumą lemia ne tik bendras priebalsių skaičius, bet ir jų išsidėstymas centro atžvilgiu. Išlaikydami pusiausvyrą, priebalsiai nevengia simetrijos. Kita vertus, ne visų šaknies elementų požymiai vienodai reikšmingi. Prieš šaknies centrą esančių priebalsių skaičius ir išsidėstymas balsiui nedaro jokios įtakos, o nuo finalės tiesiogiai priklauso balsių kaitos. Kintamieji centrai prisijungia ne daugiau kaip 2 priebalsius, o stabiliojo centro šaknys gali baigtis ir trinare ar keturnare priebalsių grupe. Šaknies inicialė sutampa su žodžio pradžia ir jai būdingos tos pačios priebalsių jungimosi taisyklės: tiek kintamojo, tiek stabiliojo centro inicialę sudaro tik skirtingų poklasių priebalsiai. Kitaip yra finalės atveju. Kintamojo centro finalė susideda iš skirtingų poklasių priebalsių, o stabiliojo centro finalėje gali jungtis ir 2 fonetiškai giminiški priebalsiai. Lyginant su vardažodžiu, matyti, kad formalioji dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra nuo vardažodžio skiriasi nedaug (tik vienu struktūriniu modeliu), tačiau išanalizavus šaknų sudėtines dalis ir apžvelgus jų junglumo ypatumus, pagrįstai galima teigti, kad veiksmažodžio fonotaktikos taisyklės griežtesnės negu vardažodžių. [Iš leidinio]

ENIn this work the verb root in Standard Lithuanian is analysed, its component parts are studied, the structure of stable and fluctuating central roots is compared. It is described in terms of 14 models, the most common being roots with 2 or 3 consonants (CVC, CVCC, CCVC). The productivity of the roots is determined by the number of consonants and their configuration in the core. Sometimes the consonants arrange themselves symmetrically to maintain a balanced composition. However, not all the root element signals are equally meaningful. The number and configuration of consonants before the centre of the root has no effect, whereas vowel variation is determined by word-final configuration. Fluctuating central roots may add up to 2 consonants, whereas the roots of stable centres may end in a cluster of three or four consonants. The beginning of the root conforms to the same consonant combination rules that are characteristic of the word-initial position: the beginning of both fluctuating and stable centres is made up of consonants of various sub-classes; unlike their ending. The ending of fluctuating centres is composed of different sub-classes of consonants, while the ending of stable centres can be made up of 2 phonetically related consonants. A comparison with nouns reveals that the formal structure of the verb root in Standard Lithuanian does not differ much from that of the noun (just in the structural model), however an analysis of the root’s component parts and the characteristics of their joinability gives grounds to claim that the phonotactic rules of verbs are stricter than those of nouns.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/10677
Updated:
2022-03-05 12:35:22
Metrics:
Views: 8
Export: