Kelionių į Lietuvą XV-XIX a. pradžioje aprašymai: egodokumentalumo ir tipologijos problema

LTStraipsnyje aptariama kelionių į / po Lietuvą egodokumentinė kelionių raštija, kuriai būdingas autobiografinis pasakojimas pirmuoju asmeniu, nagrinėjama jos kilmė, raida ir sklaida. Remiantis rankraštinio ir spausdintinio knygos kultūros paveldo tyrimų metodologinėmis paradigmomis, atminties archyvo, knygos komunikacijos ciklo ir socialinio knygų gyvenimo konceptais, mėginama brėžti ribas tarp minėtos raštijos rūšių (tipologija), atskleidžiamos rašymo ir publikavimo intencijos. Atvejo analizei pasirinkti tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių rankraštiniai ir publikuoti kelionių aprašymai, skirti maršrutams Lietuvos teritorija ar pasieniu. Nustatyta, kad pasakojimo pirmuoju asmeniu ir autoriaus „dalyvavimo“ esama ne tik sau ir artimiesiems (šeimai, giminei, palikuonims) skirtuose rankraštiniuose kelionių aprašymuose, bet ir platesnę publiką įtraukiančiuose tekstuose, tiražuotuose ir platintuose pasitelkiant įvairias medijas. O štai kelionių egodokumentikos tipologijos mėginimas atskleidė atotrūkį tarp genetinės sistematikos, grįstos asmeninio archyvo kaip sarmatiškos atminties lobyno samprata, ir literatūrinės klasifikacijos, paremtos šiuolaikiniais kelionių raštijos žanrais. Kelionių aprašymai buvo kuriami remiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje vyravusiu pasaulėvaizdžiu, formavusiu skirtingą nuo europinio kanoną. Atkreiptinas dėmesys į iki šiol menkai tyrinėtas egodokumentines marginalijas, prieknyginę medžiagą, dienoraščius kalendoriuose, atspindinčius kelionių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje kultūrą. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kelionių raštija, kelionių egodokumentai, rankraštinės ir spausdintinės medijos, žanrai, naratyvai, tipologija. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the egodocumentary travel writing of trips to/inside Lithuania, which is characterised by an autobiographical first-person narration, and examines its origins, development, and dissemination. Based on the methodological paradigms of research into the cultural heritage of a manuscript and printed book, the concepts of memory archive, book communication cycle, and the social life of books, an attempt is made to draw the boundaries among the types of this writing (typology), and the intentions of the writing and publishing process are revealed. The case study is based on manuscript and published travel descriptions by both Lithuanian and foreign authors for the routes in the territory of Lithuania or on the Lithuanian border. It was found that first-person narration and an author’s ‘participation’ are present not only in manuscript travel accounts that are personal and those belonging to one’s relatives (family, clan, descendants), but also in texts that engage a wider audience and are published and distributed through various media. The attempt at a typology of travel egodocumentation revealed a gap between a genetic taxonomy based on the notion of the personal archive as a treasure trove of memory and a literary classification based on contemporary genres of travel writing. Travel accounts were created on the basis of the worldview prevailing in the society of the Grand Duchy of Lithuania, which formed a canon different from the European one. Noteworthy are the hitherto understudied egodocumentary marginalia, diaries in calendars that reflect the culture of travel in the Grand Duchy of Lithuania. Keywords: the Grand Duchy of Lithuania; travel writing; travel ego-documents; manuscript and printed media; genres; narratives; typology. [From the publication]

• 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis / Liudvika Byševska ; sudarė Vydas Dolinskas, Piotras Jacekas Jamskis, Eva Manikovska ; į lietuvių kalbą vertė Vyturys Jarutis, į lenkų kalbą vertė Beata Piasecka ; įvadą parengė Eva Manikovska. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2008. 163 p.
• Description of the journey to Vilnius of sister Mary Magdalene of the Saviour, Anna Żaboklicka, a discalced Carmelite nun from Lublin. The first Polish woman’s travel journal from 1638 / Anna Nowicka-Struska. Annales universitatis Mariae Curie-Skłodowska. Sectio FF. Philologiae 2020, Vol. 38, no. 2, p. 27-51.
• Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą 1600-1601 m / Elijas Pilgrimovijus ; parengė Jūratė Kiaupienė. Vilnius : Žara, 2002. 111, [1] p.
• Dingę istorijoje : XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 368 p.
• Lietuva svetimšalių keliautojų akimis: intymus pasakojimas ar propaganda? / Arvydas Pacevičius. Kelionių aprašymai kaip egodokumentinis paveldas / sudarytojai Genovaitė Astrauskienė, Arvydas Pacevičius, Tomas Petreikis. Panevėžys: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, 2015. P. 8-21.
• Lietuvių literatūros istorija: XIII-XVIII amžius / Eugenija Ulčinaitė, Albinas Jovaišas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. 520 p.
• Lietuvos įvaizdis prancūzų literatūroje (iki XX amžiaus): vienos barbarybės istorija / Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. 382 p., XVI iliustr. p.
• Lietuvos įvaizdžio stereotipai italų ir prancūzų XVI-XVII a. literatūroje : disertacija / Rūstis Kamuntavičius. Kaunas, 2002. 157 lap.
• Manuscript books: collections of political life materials from the area of the Grand Duchy of Lithuania dating back to the 17th and 18th centuries in libraries, archives and museums in Poland / Maciej Matwijów. Knygotyra. 2021, t. 77, p. 171-202.
• Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinamo Žuvele (1702-1762), dienoraštis : tarp itinerarijaus ir egodokumento / Vika Veličkaitė. Bibliotheca Lituana. 2017, 4, p. 105-121.
• Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio (1578-1619) testamentas / Darius Vilimas. Istorija. 2008, Nr. 71, p. 30-39.
• Privati korespondencija kaip bajorų šeimos istorijos šaltinis: Bialozorų, Končų ir Römerių atvejis (XIX a. 3-9 dešimtm.) / Tamara Bairašauskaitė. Istorijos šaltinių tyrimai. 2021, t. 7, p. 207-235.
• Rankraštinių ir spausdintinių LDK XVI-XVII a. knygų pasaulis : sąsajos ir sankirtos / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2017, t. 68, p. 7-37.
• "Silva rerum" termino, žanro bei tipologijos interpretacijos : Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių atvejis / Veronika Girininkaitė. Bibliotheca Lituana. 2017, 4, p. 41-68.
• Ukmergės žemės teisėjas Paulius Daumantas-Siesickis ir jo dienoraštis / Kęstutis Gudmantas. Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI-XX amžiuje / sudarytojas Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 259-275.
• "Zwischen Ost und West": Klaipėda ir Klaipėdos kraštas keliautojų ir svetimšalių akimis XVIII-XIX amžiais / Vygantas Vareikis. Klaipėda Europos istorijos kontekstuose / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Vasilijus Safronovas. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. P. 106-125, 245.