"Miškų ir pelkių kraštas". keletas pastabų apie Lietuvos įvaizdį XIII - XVII a. raštijoje

LTStraipsnio išeitine pozicija pasirenkama ištrauka iš populiaraus XIII a. pranciškono Baltramiejaus veikalo „Apie daiktų savybes“, kuriame Lietuva apibūdinama kaip „miškų ir pelkių kraštas“. Papildytas naujomis detalėmis šis apibūdinimas buvo kartojamas įvairių europiečių autorių iki pat XVII a. Straipsnyje aptariamos tokio ilgaamžiškumo priežastys – stereotipo gajumas, retorinės kultūros ypatumai, „ilgųjų Viduramžių“ fenomenas ir kt. Apžvelgus, ką sako pacituotas Baltramiejaus tekstas, pastebima, kad tarp pelkių, miškų ir pagonybės būta šiandien jau menkai suvokiamo ryšio. Stereotipinis LDK vaizdas buvo piešiamas Silvijaus Piccolominio „De Europa“, (1458) iš kurio vienu ar kitu pavidalu pateko į Hartmanno Schedelio (1493), Marko Antonijaus Sabeliko (1498) kronikas, Sebastijono Mūnsterio kosmografiją ir Gerardo Merkatoriaus atlasą bei kitų autorių darbus. Lietuvos vaizdas regimas ir kituose Europoje išpopuliarėjusiuose tekstuose – Motiejaus Miechoviečio „Traktate apie dvi Sarmatijas“, Zigmanto Herberšteino kelionės į Moskoviją užrašuose. Straipsnyje apžvelgiami analizuojamu aspektu svarbūs šaltiniai: kartografiniai paminklai, LDK metraščiai, kronikos, Istorijos, literatūros kūriniai. Apibendrinama, kad XIII-XV a. Lietuvai prigijusi „miškų ir pelkių krašto“ charakteristika turėjo nedviprasmišką „barbarų šalies“ konotaciją. Lietuvių pastangos įveikti tokį požiūrį pastebimos jau XVI a. – jas vainikavo M. K. Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu XVI a. pabaigoje pradėtas rengti LDK žemėlapis, kuris buvo išspausdintas XVII a. pradžioje.Reikšminiai žodžiai: Krikštas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Literatūrinis Lietuvos įvaizdis, Viduramžių ir Renesanso literatūra; Metraštis; Miškai; Pagonys; Pelkės; Polemika; Įvaizdis; Annal; Baptism; Forests; Image; Lithuania; Pagans; Polemic; Swamps; The Grand Duchy of Lithuania; The Literal Image of Lithuania: Middle Ages and Renaissance Literature.

ENAn extract from Franciscan Bartholomew’s popular work of the 13th c. “On the properties of things” which describes Lithuania as “a land of forests and swamps” is chosen as a point of departure for the article. Containing new details, this description was repeated by various European authors until the very 17th c. The article discusses reasons for such longevity, such as vitality of the stereotype, peculiarities of rhetorical culture and the phenomenon of “long Middle Ages”. Examination of quoted Bartholomew’s text shows that there was a relation between swamps, forests and paganism which is poorly perceived today. The stereotypical picture of the Grand Duchy of Lithuania was painted by Silvio Piccolomini in his “De Europa” (1458), from which in one form or another it found its way into chronicles by Hartmann Schedel (1493) and Marco Antonio Sabelico (1498), the cosmography by Sebastian Münster, the atlas of Gerardus Mercator and works by other authors. The image of Lithuania is also displayed in other European popular texts, such as “Tractatus de Duabus Sarmatiis” by Mathias de Mechovia and “Rerum Moscoviticarum Commentarii” by Sigismund von Herberstein. The article looks at the following significant sources: cartographic monuments, annuals of the Grand Duchy of Lithuania, chronicles, historical and literary works. To conclude, characterisation of Lithuania in the 13th–15th c. as “a land of forests and swamps” had an unambiguous connotation of “the country of barbarians”. Efforts of Lithuanians to change this attitude are noticeable already in the 16th c. – they were crowned with the map of the Grand Duchy of Lithuania, the drawing of which began on the initiative of M. K. “the Orphan” Radziwiłł in the late 16th c. and which was printed in the early 17th c.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History