XIV a. apeiginis kirvis iš Šventosios upės. Daiktas, tradicija ir simbolika
LTXIII–XIV a. ornamentuotų raginių dirbinių tradicija apima lietuvą ir aplinkinius kraštus: Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją. Istoriografija šiuo klausimu negausi. Po Peterio Paulseno monografijos pasirodymo 1956 m. naujų apibendrinančių tyrimų šia tema nebuvo atlikta. Šio straipsnio tikslas – paskelbti 2013 m. birželį Ukmergėje, Šventosios upės dugne, atsitiktinai rasto ornamentuoto raginio kirvio nulaužtu mediniu kotu radimo aplinkybes, aprašymą, atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus ir interpretaciją. Vilniaus Fizinių ir technologijos mokslų centro (FtMC) laboratorijoje nustatyta, jog šis kirvis buvo pagamintas XIV a. – XV a. pradžioje. Tai kol kas vienintelė Viduramžių laikotarpio raginio dirbinio data iš Lietuvos ir antroji iš rytinės Baltijos pakrantės (datuotas dar vienas raginis kirvis iš Estijos). Visos kirvio iš Ukmergės plokštumos, išskyrus jo apačią ir pentį, yra ornamentuotos; grioveliai buvo užpildyti balta kreidinės kilmės medžiaga. simbolikos požiūriu raginis kirvis iš Ukmergės siejamas su Griausmavaldžio kultu. Ant jo išraižyti pilnatvės (gausos, gėrybių) ir skalsos (išlaikomo, daugėjančio turto) ženklai suartos žemės fone, siejami su pavasarine žemdirbių švente, skirta Pergrubiui (tai vienas iš dievo Perkūno vardų). Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Šventoji (upė), Ukmergė, raginis kirvis, simboliai, baltų religija ir mitologija.
- Archeologiniai tyrimai Ukmergėje, Utenos gatvėje. Lietuvos archeologija. 2011, t. 37, p. 217-250.
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai.. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Baltų šventvietės: prie Lietuvos saugomų teritorijų ištakų. Kaunas : Lututė, 2023. 237 p.
- Die Vor- und frühgeschichtlichen Funde aus Litauen. Berlin : Museum für Vor- und Frühgeschichte : [2013]. 170 p.
- Gludinti titnaginiai kirviai Lietuvoje. Lietuvos archeologija. 2005, t. 29, p. 71-118.
- Jurgaičių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais. 2012, p. 81-90.
- Kirviai iš Ukmergės ir jos apylinkių. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais. 2018, p. 530-532.
- Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis. Lietuvos archeologija. 2003, t. 24, p. 57-106.
- Lietuvos miestų vardai. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 291 p.
- Namų laimė. Liaudies kultūra. 2002, Nr. 4, p. 9-21.
- Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija. Vilnius : Diemedis, 2006. 783 p.
- Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais. Vilnius : Dominicus Lituanus, 2012. 179 p.
- Tautos atminties beieškant. Apie dievus ir žmones.. Vilnius : Mokslas ; 1990. 525 p.
- The Swastika in Lithuania : the horizon of the 13th and 14th centuries. Archaeologia Baltica. 2020, t. 27, p. 104-119.
- Tyrimai Ukmergės centre. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais. 2021, p. 465-472.
- Vikingų epochos kuršių papuošalų ornamentika. Vilnius : Diemedis, 1999. 299 p.
- Vilniaus įkūrimas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. 125 p.
- Vilniaus Žemutinės pilies XIII-XVI a. radinių medienos rūšys. Lietuvos pilys. 2009, 4 (2008), p. 95-111.
- Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII-XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai. Lietuvos archeologija. 2020, t. 46, p. 207-253.
