Žmogus prieš gamtą: reljefo transformavimas įrengiant XIII-XIV a. Kernavės pilį ir jo sukelti eroziniai procesai

LTPiliakalnių įtvirtinimai aprėpia ne tik gynybinę, bet ir socialinio statuso išraiškos funkciją, todėl jų įrengimo darbai, jų mastas galėtų būti svarbus požymis bandant išskirti galios centrus gyvenviečių sistemoje. Vadovaujantis šiuo požiūriu, straipsnyje analizuojami XIII–XIV a. Kernavės pilies, susidedančios iš keturių atskirų piliakalnių, įtvirtinimai bei juos įrengiant atlikti reljefo transformavimo darbai. Remiamasi specialiai šiuo tikslu 2018–2019 m. atliktais tyrimais – gręžiniais, georadaro profiliais, šurfais, taip pat ankstesnių metų kasinėjimais. Plačioje teritorijoje surinkti duomenys apie vietovės stratigrafiją leido ne tik rekonstruoti iki piliakalnių įrengimo buvusį paleoreljefą bei atliktas jo modifikacijas, bet ir atskleidė žmonių atliktų reljefo transformavimo darbų ir gamtinių geodinaminių procesų ryšį. Tyrimai parodė, kad piliakalnių įrengimas sukėlė didelio masto erozinius procesus, turėjusius lemiamą įtaką tiek pilies, tiek aplink ją įsikūrusio miesto raidai. Straipsnyje keliama hipotezė, kad Kernavės pilies ir miesto administracinės reikšmės praradimą XIV a. pabaigoje galėjo nulemti būtent žmonių veiklos sukelti eroziniai procesai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geoarcheologija; Geofizika; Piliakalniai; Paleoreljefas; Erozija; Kernavė; Pilys; 13 amžius; 14 amžius; 13th century; 14th century; Geoarchaeology; Geophysics; Hillforts; Palaeorelief; Erosion; Castles.

ENHillfort fortifications served not only a defensive function but were also an expression of social status. Therefore their scale and the work involved in their creation could be an important feature in attempting to distinguish the centres of power in a settlement system. Pursuant to this point-of-view, the article analyses the fortifications and the relief modification work carried out in creating of 13th–14th-century Kernavė Castle, which consists of four separate hillforts. This analysis made use of a 2018–2019 survey, which was conducted especially for this purpose and included boreholes, GPR profiles, and test pits, and also made use of previous excavations. Stratigraphical data collected in a wide territory allowed to the reconstruct the palaeorelief, which existed prior to the creation of the hillforts, and the modifications made to it. Moreover, it also revealed the connection between the relief transformation works and the natural geodynamic processes. The investigation showed that the creation of the hillforts caused largescale erosional processes, which critically influenced the development of both the castle and the town founded around it. The article raises the hypothesis that the loss of the administrative significance of Kernavė Castle and Town in the late 14th century could have been caused by precisely these erosional processes brought about by human activities. [From the publication]

• Ankstyvosios valstybinės struktūros Lietuvoje XIII amžiuje-XV amžiaus pradžioje / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos istorijos studijos 2005, t. 16, p. 19-30.
• Atrastoji Kernavė : Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas / sudarytojai. Vilnius : Petro ofsetas ; 2017. 238 p.
• From the seaside to the inland: comparing Late Bronze Age pottery production and styles in the eastern Baltic / Vanda Visocka, Vytenis Podėnas, Uwe Sperling. Baltic in the Bronze Age: regional patterns, interactions and boundaries / edited by Daniela Hofmann, Frank Nikulka & Robert Schumann Leiden : Sidestone Press, 2022. P. 161-188.
• Geofizikinių tyrimų metodų taikymas Kernavėje / Inga Merkytė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius. Metodai Lietuvos archeologijoje : mokslas ir technologijos praeičiai pažinti / sudarė Algimantas Merkevičius. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2013. P. 366-410.
• Hidden landscapes of the Earliest Iron Age: excavations at Kakliniškės 7 reveal an overlooked settlement phase in southern Lithuania / Rokas Vengalis, Karolis Minkevičius, Mantas Valančius and Gytis Piličiauskas. Archaeologia Baltica. 2022, t. 29, p. 119-148.
• Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV amžiuje : monografija / Gintautas Vėlius. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 112 p.
• Kernavės piliakalnių funkcinė raida geležies amžiuje: naujos senų duomenų interpretacijos / Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius. Archaeologia Lituana. 2019, t. 20, p. 75-115.
• Kernavės žemė ir valsčius iki 1564-1566 metų administracinės reformos / Edvardas Gudavičius. Musninkai. Kernavė. Čiobiškis / sudarytojai: Stanislovas Buchaveckas, Jadvyga Barbaravičienė, Povilas Krikščiūnas. Vilnius: Versmė, 2005. P. 140-148. Vilnius: Versmė, 2011. P. 550-558.
• Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis / Saulius Sarcevičius, Oksana Valionienė, Virgilijus Pugačiauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. 283 p.
• Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis / Tomas Baranauskas. Lietuvos archeologija. 2003, t. 24, p. 57-106.
• Lietuvos piliakalniai : tyrinėjimų aspektas / Gintautas Zabiela. Lietuvos archeologija. 2003, t. 24, p. 33-56.
• Pilies šešėlyje : teritorija, visuomenė ir valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Vytautas Volungevičius. Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija : 2015. 467 p.
• Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos / Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius. Archaeologia Lituana. 2018, t. 19, p. 120-140.
• Tarp žinių ir spėjimų: kylanti diskusija apie baltų piliakalnius : recenzija / Vytenis Podėnas. Archaeologia Lituana. 2020, t. 21, p. 176-187.
• Traidenis : monarcho valdžios atkūrimas Lietuvoje, (1268-1282) / Artūras Dubonis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 242 p.
• XIII-XIV amžiaus Kernavės keramika / Dovilė Baltramiejūnaitė. Archaeologia Lituana. 2016, t. 17, p. 112-141.