Valstybinė lietuvių kalba: teisės aktų nuostatos tarpukariu

LTLietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai, nukreipti į kalbos funkciją: funkcijų tobulinimas ir visuomenės priėmimas. Tarminio pagrindo pasirinkimas ir kodifikacija sietina su inteligentijos veikla, o tolesnė bendrinės kalbos raida – funkcijų tobulinimas ir priėmimas visuomenėje – buvo tiesiogiai susijusi su valstybės atkūrimu ir bendrinės kalbos tapimu valstybine, t. y. įstatymų įteisinta oficialia viešojo valstybės gyvenimo kalba. Valstybė ėmėsi reguliuoti tos kalbos vartojimą, mokėjimą ir mokymą, tobulinimą. Straipsnyje aptariami tarpukario Lietuvos teisės aktų reikalavimai, susiję su lietuvių kalbos vartosena, mokėjimu, mokymu, funkcijų tobulinimu. Lietuvių bendrinės kalbos priėmimui visuomenėje didelės įtakos turėjo jos sklaida per švietimo sistemą. Teisiniais dokumentais reglamentuoti įvairūs lietuvių kalbos mokymo klausimai. Švietimo ministerija 1919 m. nurodė mokant gimtosios kalbos remtis Jono Jablonskio lietuvių kalbos gramatika "P. Kriaušaičio ir Rygiškių Jono Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Pirmosioms mūsų aukštesniosioms mokslo įstaigoms" (Vilnius, 1919), vėliau norminiu paskelbė papildytą šios gramatikos leidimą "Rygiškių Jono Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Vidurinėms mokslo įstaigoms" (Kaunas, 1922). Reglamentuotas kalbos mokymas mokyklose, kuriose mokoma ne lietuvių kalba, nustatyti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimai mokytojams. Bendrinės kalbos sklaidai ir prestižui įtakos turėjo ir reikalavimai mokėti ir vartoti lietuvių kalbą valdžios ir kitose įstaigose, draugijose.Plečiantis bendrinės kalbos vartosenai ir rūpinantis jos funkcijų tobulinimu, teisės aktais reglamentuotas tikrinių vardų vartojimas ir keitimas, nustatyti reikalavimai, taikytini spaudos kalbai. Esminiai žodžiai: bendrinė kalba, valstybinė kalba, teisės aktai, tarpukaris. [Iš leidinio]

ENThe restoration of the Lithuanian state in 1918 accelerated the development of the standard Lithuanian language. The selection of norm and codification of form, which were important aspects of the development of the standard language at the end of the 19th century and at the very beginning of the 20th century, during the interwar period were replaced by the aspects oriented to the function of the language – that is, to the elaboration of function and acceptance by the community. The selection of norm and codification of form is linked to the activities of the intelligentsia, and its further development, the elaboration of functions and acceptance by the community, was directly related to the restoration of the state and the granting of the status of state language to the standard Lithuanian in 1922. The government began to regulate the use, learning and teaching, elaboration of standard Lithuanian. The article discusses the provisions of interwar Lithuanian legal documents related to the use, proficiency, education, and improvement of functions of Lithuanian standard language. The acceptance of the standard Lithuanian language by the community was greatly influenced by its dissemination through the education system. Various issues of education of Lithuanian language were regulated by legal documents. Ministry of Education in 1919 instructed to use Jonas Jablonskis’ Lithuanian grammar "P. Kriaušaičio ir Rygiškių Jono Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Pirmosioms mūsų aukštesniosioms mokslo įstaigoms" (Vilnius, 1919). Later the supplemented edition of this grammar "Rygiškių Jono Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Vidurinėms mokslo įstaigoms" (Kaunas, 1922) was declared as the normative grammar.The teaching of Lithuanian language in schools with not Lithuanian main teaching language have been regulated as well as Lithuanian language proficiency requirements for teachers have been set. The spread of the standard language and its prestige was also influenced by the requirements to know and use the Lithuanian language in government and other institutions and societies. As the use of the standard language expanded, the use and change of proper names was regulated, as well as the requirements for the press language were set up in order to improve standard language functions. Keywords: standard language, state language, laws, interwar. [From the publication]

• Antano Smetonos lituanistikos instituto įkūrimas / Dangiras Mačiulis. Lituanistica. 2002, Nr. 2, p. 19-38.
• Kalbos kultūros studijos / Aldonas Pupkis. Vilnius : Gimtasis žodis, 2005. 415 p.
• Kauno gatvėvardžiai 1918–1940 m / Mindaugas Balkus. Kauno istorijos metraštis. 2020, 18, p. 47-62.
• Lietuviški XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios antkapių užrašai: santykis su bendrine kalba / Jurgita Venckienė. Archivum Lithuanicum. 2017, t. 19, p. 9-38.
• Lietuvių kalbos mokymas XX a. pradžioje: pirmosios lietuvių kalbos programos ir to laikotarpio vadovėliai / Vaida Buivydienė. Naujausi kalbų ir kultūrų tyrimai / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Nadežda Morozova. Vilnius: Petro ofsetas, 2012. p. 183-223.
• Lietuvių kalbos politika Europos kalbų politikos kontekste / Irena Smetonienė. Kalbos kultūra. 2005, 78, p. 23-31.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Pagrindiniai valstybinės kalbos politikos bruožai ir tendencijos / Dalia Kėvalienė, Alvydas Raipa. Viešoji politika ir administravimas. 2007, Nr. 19, p. 46-53.
• Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programos 1915–1939 metais / Vaida Buivydienė. Bendrinė kalba. 2015, 88, p. 1-21.
• Prie Lietuviškos teisės kalbos ištakų / Mindaugas Maksimaitis. Jurisprudencija. 2007, Nr. 5 (95), p. 7-13.
• Tarmė, bendrinė kalba ir raštingumas : trys asmeniniai laiškai / Aurelija Tamošiūnaitė. Archivum Lithuanicum. 2009, t. 11, p. 325-358.
• Teisės terminijos padėtis Lietuvoje 1918-1940 metais / Alvydas Umbrasas. Terminologija. 2001, 8, p. 76-94.
• Teisės terminijos tvarkyba Terminologijos komisijoje (1921-1926): Terminologijos komisijos 100-mečiui / Alvydas Umbrasas. Terminologija. 2021, 28, p. 225-238.
• Terminologijos komisijos (1921-1926) veiklos apžvalga / Albina Auksoriūtė. Terminologija. 2011, 18, p. 80-91.
• XX amžiaus pirmosios pusės pradžios mokyklų gimtosios kalbos vadovėlių turinio ir kalbos norminimo bruožai : disertacija / Vaida Buivydienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2013. 184 p.