Antano Smetonos lituanistikos instituto įkūrimas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antano Smetonos lituanistikos instituto įkūrimas
In the Journal:
Lituanistica. 2002, Nr. 2, p. 19-38
Keywords:
LT
Kultūra tarpukario Lietuvoje; Lituanistinių tyrimų organizavimas.
EN
Culture in inter-war Lithuania; Organisation of research.
Summary / Abstract:

LTA. Smetonos lituanistikos institutas, įsteigtas 1939 m., buvo pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimo institutas. Šis institutas Lietuvos istoriografijoje nesusilaukė didelio dėmesio. Straipsnyje kalbama apie motyvus, skatinusius įsteigti institutą, ir kas buvo jo iniciatorius. Yra žinoma, kad 1925 m. Kazys Pakštas iškėlė lituanistikos instituto steigimo klausimą, tačiau jo steigimo ištakų paprastai ieškoma 1928 m. Lietuvos kultūros akademijos steigimo projekte, kurį parengė prof. Mykolas Biržiška. Romuviečiai buvo pagrindiniai Lituanistikos instituto steigimo idėjos rėmėjai ir populiarintojai. Ketvirtajame dešimtmetyje lietuvių kultūra susidūrė su tautinio savitumo problema, kuri reikalavo apibrėžti kultūrinę tradiciją. Dėl to suaktyvėjo šios tradicijos paieškos. Į lietuvių etnokultūrinį palikimą tapo būtina pažvelgti mokslininko žvilgsniu norint padėti kertinį akmenį gimstančiai tautinei kultūrai bei ieškant autentiško etnokultūrinio paveldo. Švietimo ministerija ėmėsi organizuoti mokslinį lituanistikos tyrimą norint apibrėžti tautiškumą lietuvių kultūroje ir laukiant tautinės ideologijos metmenų. Visa tai inspiravo A. Smetonos lituanistikos instituto atsiradimą.

ENAfter gaining independence Lithuanian culture confronted the issues of national distinctiveness which required definition of cultural tradition. In the 40s the search for national tradition became much more active. Besides, it was promoted by striving for creation of high national culture. Independent Lithuania was being founded taking into account the former Lithuania of dukes: it was the evidence that the Lithuanian nation was able to govern the State, while deriving the Lithuanian spirit from the country where the most significant feature of nationality, the language, was preserved. Therefore, the resources of national tradition were as follows: Lithuania of dukes (usually identified with the Lithuanian history) and the ethnic-cultural heritage of Lithuanian nation. However, seekers for the nation's tradition were oppressed with a suspicion that strangers had purpose-fully falsified the Lithuanian history and thus without a thorough research it would be complicated to distinguish the one "own" and the "alien" in the ethnic-cultural heritage. Therefore, desire to lay the foundation for national culture under rebirth and search for genuine ethnic-cultural heritage required to consider the Lithuanian ethnic-cultural heritage with the scientific carefulness. The desire to define nationality in Lithuanian culture and the prolonged expectation for outlining the national ideology promoted the Ministry of Education to organise a scientific research in Lithuanian studies. The Antanas Smetona Institute of Lithuanian Studies was established, because the Ministry of Education strove to lay the foundation of national culture on a scientific background. [From the publication]

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/13160
Updated:
2018-12-17 11:01:09
Metrics:
Views: 42    Downloads: 22
Export: