Kauno gatvėvardžiai 1918–1940 m.

LTStraipsnyje nagrinėjamas gatvėvardžių funkcionavimas Kauno mieste 1918–1940 m. Atskleidžiamos gatvių pavadinimų kaitos aplinkybės, aptariama mieste galiojusi gatvėvardžių rašymo gatvių pavadinimų lentelėse tvarka, pristatomos pagrindinės gatvių pavadinimų tipologinės grupės ir jų sąsajos su atminties kultūra tarpukario Kaune. 1919 m. Kauno miesto valdyba nutarė leisti gatvėvardžius gatvių pavadinimų lentelėse rašyti trimis kalbomis (lietuvių, lenkų ir jidiš). 1923 m. Miesto taryba priėmė nutarimą, pagal kurį Kauno miesto gatvių pavadinimai turėjo būti rašomi tik lietuvių, t. y. valstybine, kalba. 1918–1940 m. Kaune didžiausia gatvėvardžių tipologinė grupė buvo toponiminės (vietovardinės) kilmės (152 iš 477). Istorinių asmenybių vardais pavadintos gatvės sudarė maždaug penktadalį visų Kauno gatvių (98 iš 477). Daugiausia asmenvardinės kilmės gatvėvardžių įamžino XIX a.–XX a. pr. lietuvių tautinei kultūrai nusipelniusius asmenis (52) (kai kurie iš jų tarpukariu tebebuvo gyvi). Kauno miesto gatvėvardžiuose taip pat buvo įamžinti XIII–XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovai, Lietuvos kariuomenės (1918–1940 m.) karininkai, kareiviai, savanoriai ir kt. Keliolika (13) gatvėvardžių buvo skirti nelietuvių kilmės asmenims įamžinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Gatvių pavadinimai; Istorijos politika; Kalba; Kaunas; Tarpukaris; Interwar; Kaunas; Language; Lithuania; Memory; Politics of history; Street names.

ENThe present article examines the functioning of street names in Kaunas City in 1918–1940. It reveals the circumstances of the change of street names, discusses the procedure of writing street names in the street name tables and presents the main typological groups of street names and their connections with the memory culture in interwar Kaunas. In 1919, the Council of Kaunas City decided to allow street names to be written in three languages: Lithuanian, Polish and Yiddish. In 1923, the Council of the city adopted a resolution according to which street names had to be written only in Lithuanian, the state language. In 1918–1940, in Kaunas, the largest typological group of street names was of toponymic (place-name) origin (152 out of 477). Street names of personal name origin accounted for about one-fifth of all Kaunas street names (98 out of 477). Most street names of personal name origin referred to the people with high merits to the Lithuanian national culture in the 19th and 20th centuries (52); some of them were still alive during the interwar period. The street names of Kaunas city also referred to the 13th – 15th century rulers of the Grand Duchy of Lithuania, officers of the Lithuanian Armed Forces (1918–1940), soldiers, volunteers, etc. Some (13) street names commemorated the persons of non-Lithuanian origin. [From the publication]

• Laikinosios ir Lietuvos Respublikos sostinių kultūrinės atmintys : lyginamosios analizės bandymas / Alvydas Nikžentaitis. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 9, p. 235-246.
• Laikinosios sostinės kolektyvinės atminties kraštovaizdis / Dangiras Mačiulis. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo : atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX-XXI amžiuje / sudarė Alvydas Nikžentaitis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. P. 133-156.
• Mitonimia międzywojennego Kowna / Justyna Prusinowska. Acta Baltico-Slavica. 2022, Nr. 46, 1 pdf (17 p.).
• Pirmieji Kauno Miesto tarybos rinkimai (1918 m.) / Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė. Kauno istorijos metraštis. 2002, 3, p. 105-117.
• Valstybinė lietuvių kalba: teisės aktų nuostatos tarpukariu / Jurgita Venckienė. Bendrinė kalba 2022, 95, p. 9-24.