"Kova už lietuvių kalbos teises", arba dar kartą apie "murzintojų" bylą (antisemitizmas ir jo raiška Lietuvos viešajame gyvenime 1922-1924 m.)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Kova už lietuvių kalbos teises", arba dar kartą apie "murzintojų" bylą (antisemitizmas ir jo raiška Lietuvos viešajame gyvenime 1922-1924 m.)
Alternative Title:
"Fight for the rights of the Lithuanian language" or once again about the case of "Smearers" (anti-semitism and its manifestations in the public life of Lithuania in 1922-1924)
In the Journal:
Lietuvos istorijos metraštis [Yearbook of Lithuanian History]. 2011, 2010/2, p. 51-76
Keywords:
LT
Antisemitizmas; Politinė istorija; Socioekonominė sitacija; Tautiniai santykiai; Tautinės mažumos; Valstybinė kalba; Viešųjų užrašų gadinimas.
EN
Anti-Semitism; Damaging of public signboards; Lithuania; National minorities; National relations; Official language; Political history; Social-economic situation.
Summary / Abstract:

LT1923 m. Lietuvos miestuose ir miesteliuose masiškai buvo gadinami nelietuvių kalba rašyti vieši užrašai – iškabos, skelbimai. Šis reiškinys, amžininkų pavadintas „murzinimu“, lietuvių istorikų buvo ne kartą nagrinėtas. Tačiau sugrįžti prie šios temos skatina surasti nauji archyviniai šaltiniai, taip pat iki šiol skirtas nepakankamas dėmesys murzinimo akcijos iniciatoriams ir organizatoriams, valdžios požiūriui ir reakcijai, murzinimo akcijos priežastims. Šios problemos tiriamos nagrinėjant lietuvių kaip valstybinės kalbos įsitvirtinimo Lietuvoje teisinius aspektus, lietuvių valstybinės ir tautinių mažumų kalbų santykį viešojoje erdvėje ir funkcionavimo ypatybes. Lietuvių kalba, 1922 m. oficialiai paskelbta valstybine, sunkiai skynėsi kelią viešojoje erdvėje. Tai, kaip ir įvairios kitos socialinės, ekonominės, politinės problemos, sudarė prielaidas etninėms įtampoms Lietuvoje. Dalis visuomenės dėl šių problemų kaltino žydus, kurie sudarė žymią miestų ir miestelių gyventojų dalį ir neretai vengdavo viešajame gyvenime vartoti lietuvių kalbą. Augant įtampai visuomenėje, 1922 m. – 1923 m. pradžioje imta masiškai gadinti nelietuviškas iškabas Kaune, Kybartuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje. Gadinamos buvo ne tik žydų, bet ir lenkų, vokiečių kalbomis parašytos iškabos. Tai buvo masinio pobūdžio akcijos, todėl centrinė ir vietos valdžia stengėsi pažaboti jų vykdytojus. Tačiau tik nedaugeliu atvejų juos pavykdavo nustatyti. Galima konstatuoti, kad „murzinimo“ akcijoje dalyvavo įvairių socialinių grupių atstovai: kariškiai, studentai, moksleiviai, smulkūs valdininkai.

ENIn 1923, public inscriptions, such as name-plates and advertisements, written in other languages were massively vandalised in Lithuanian cities and towns. This phenomenon, called “griming” by its contemporaries, was analysed numerous times by Lithuanian historians. However, newly discovered archival sources, an insufficient previous focus on the initiators and organisers of the griming campaign, the view and reaction of the authorities and the causes of this campaign encourages to return to this topic. These issues are examined by analysing the legal aspects of establishment of Lithuanian as an official language in Lithuania, the public sphere relationship between Lithuanian official language and ethnic minorities’ languages and their functioning peculiarities. Lithuanian language, declared to be official in 1922, had difficulties in public sphere. This situation, together with other social, economic and political issues, caused ethnic tensions in Lithuania. A part of society blamed Jews for causing these problems as they were a significant majority of cities and towns residents and usually avoided using Lithuanian language in public sphere. As the tension in society was rising, a massive vandalization of non-Lithuanian nameplates in Kaunas, Kybartai, Šiauliai, Panevėžys and Klaipėda took place in 1922-1923. Not only Jewish, but also Polish and German nameplates were vandalised. It was a mass campaign, therefore central as well as local authorities tried to tame the activists. However, only in few cases they could be successfully identified. To conclude, various social groups, such as military officers, students, schoolchildren and minor officials were participating in the griming campaign.

ISSN:
0202-3342; 2538-6549
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34382
Updated:
2018-12-17 13:08:37
Metrics:
Views: 16    Downloads: 11
Export: