Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas

LTKolektyvinė monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas“ yra pirmoji serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ knyga, kurioje pagal tuos pačius principus, išryškinant kalbų tipologijos tyrimams svarbius tiriamųjų kalbų skirtumus ir panašumus, lyginami lietuvių ir latvių bendrinių kalbų balsių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai bei aprašomi balsių ir priebalsių sąveikos tyrimai. Kartu su antrąja tos pačios serijos knyga „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: Priebalsių instrumentinis tyrimas“ – tai kapitalinis dabartinių bendrinių baltų kalbų spektrinių garsyno charakteristikų tyrimas, kurį atliko Lietuvos ir Latvijos mokslininkų grupė 2013–2015 m. Vėlesniais metais tyrimą dar papildė ir pagilino monografijų sudarytojos. Tai pirmasis nuoseklus lyginamasis sinchroninis lietuvių ir latvių kalbų balsių ir priebalsių tyrimas, atliktas naudojant tą pačią tyrimo ir garsų įrašymo metodiką ir įrašymo prietaisus, tas pačias kompiuterines garsų analizės programas ir pan. Remiantis instrumentinių tyrimų rezultatais, lietuvių ir latvių kalbų garsams priskiriami universalūs, Tarptautinės fonetikų asociacijos sukurti rašmenys bei atskleidžiami abiejų kalbų nacionalinio ir tarptautinio garsų skirstymo ypatumai. Knygose įtvirtinama lietuviška kalbos akustikos terminija, taikoma lietuvių kalbotyroje nauja instrumentinių garsų tyrimų metodika, įvesianti tradicinę lietuvių fonetikos ir fonologijos mokyklą į analogiškų tyrimų kontekstą pasaulyje. Kolektyvinės serijos „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ monografijos – tai pagrindas toliau tęsti instrumentinį dabartinių baltų kalbų garsyno tyrimą kitais aktualiais aspektais ir perspektyvomis. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Latvių kalba; Balsiai; Garsų sąveika; Baltic languages; Standard Lithuanian; Standard Latvian; Vowels; Coarticulation.

ENLithuanian and Latvian languages belong to the Baltic branch of Indo-European language family, to the group of Eastern Baltic languages. In the international linguistics, these two surviving Baltic languages often are placed next to each other as particularly close languages. Their affinity also usually presupposes an assumption about the similarity of their sound systems; it is assumed that they, better than any other living Indo-European language, have retained archaic sound systems, and Lithuanian in general is considered to be one of the most archaic of the contemporary living languages. Both contemporary Baltic languages have many common features: opposition of long and short vowels, an abundance of diphthongs, a system of pitch accent, etc. Naturally, however, throughout many years the languages have not evolved in the same manner, therefore besides the similarities they have also developed substantial differences that determine or can determine the existence of different phonemic inventories. For example, Latvian has a fixed stress, a large subsystem of palatal consonants, while Lithuanian has a variable stress, secondary (i type) palatalization and phonological opposition of palatalized vs. non-palatalized consonants, etc. An opposition between palatalized and non-palatalized consonants and a developed system of pitch accent in the same language, as it is in Lithuanian, nowadays is typologically rare. In other words, functional significance is not universal: what is phonologically significant, or relevant, in Lithuanian, could not be so in Latvian or some other language.There are still few studies on the sound systems of the contemporary standard Baltic languages that use contemporary instrumental and statistical methods and are based on the same principles. The first researcher to present a comprehensive comparative (synchronic) analysis of acoustic features of unstressed Lithuanian and Latvian vowels was Lidija Kaukėnienė (2004a; 2004b; also cf. 2005; 2010; 2012): using the aforementioned instrumental and statistical methods, she investigated and described vowels in positions before and after the stressed syllables in various, mostly trisyllabic, Lithuanian and Latvian words. Kaukėnienė compared the investigated features of unstressed vowels with the corresponding features of the stressed vowels and concluded that in both languages unstressed vowels are reduced both qualitatively and quantitatively. She found that both stress and the position of the vowel in relation to the stressed syllable affect the quality and quantity of the vowel. Lithuanian data showed a more pronounced phonetic reduction that the corresponding Latvian data. [From the publication]

• Application of dialectometric methods in research on Lithuanian dialects / Agnė Čepaitienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 217-248, 306.
• Dar kartą apie dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų akustinius požymius: naujausi lyginamieji tyrimai / Jolita Urbanavičienė, Jana Taperte. Baltistica. 2022, t. 57, Nr. 1, p. 87-116.
• Dar kartą dėl aukštaičių patarmių transkripcijos tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis (keletas tikslintinų atvejų) / Rima Bakšienė. Acta linguistica Lithuanica. 2022, t. 86, p. 165-183.
• Fundamentiniai bendrinių baltų kalbų garsyno tyrimai: fonetiniai ir fonologiniai skirtumai / Jurgita Jaroslavienė, Jolita Urbanavičienė. Lietuvių kalba. 2020, 15, 1 pdf (21 p.).
• Kaip kalba TV ir radijo laidų vedėjai? Balsių įtempimas kaip formalaus ir rimto kalbėjimo požymis / Ramunė Čičirkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2022, 17, p. 166-185.
• Kuršių nerijos kuršininkų kalba. D. 1, Fonetika ir fonologija / Dalia Kiseliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 219 p.
• Lietuvių ir latvių kalbų virpamųjų sonantų formantės skirtingose pozicijose: akustinis ir statistinis tyrimas / Jolita Urbanavičienė, Jana Taperte. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 88, p. 100-125.
• Methodological diversity and complexity in comparative experimental sound research / Jurgita Jaroslavienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 50-69, 295-296.