The Grand Duchy of Lithuania in the 14th century: identification of a statehood model

ENThe article analyses the statehood model of the Grand Duchy of Lithuania in the 14th century. The evaluation of various parameters and the state’s dynamics have led to the identification of several models for describing the Grand Duchy’s statehood. Initially, the state’s centre, Lituania propria, was active in creating a political culture distinguishable by the form of its succession rules, military domination, territorial control, etc., on the basis of which, the Grand Duchy can be called a ‘barbarian state’. But the state’s heterogenic nature does not allow the application of a pure barbarian state model. The debate in historiography over whether Lithuania was a federation or confederation is inaccurate, while the debate over whether it had achieved an imperial level based on its parameters would appear to require further refinement. Keeping in mind that the centre and periphery were ruled on the basis of different principles, which created different cultural environments, different economic ties, and different legal systems even while the centre was closely connected to the periphery through a dynastic factor, it is possible to state that Lithuania functioned as a ‘multiple kingdom’. Keywords: Grand Duchy of Lithuania, barbarian state, federation, confederation, empire, multiple kingdom, 14th century.

• Ankstyvosios Vidurio Europos valstybės modelis ir ikikrikščioniška LDK.. Istorija 2022, 126, 23-45.
• Didžiojo kunigaikščio institucinio dvaro susiformavimas Lietuvoje (XIV a. pabaigoje - XV a. viduryje). Lietuvos istorijos metraštis 2006, 2005/1, 5-38.
• Gintaro Beresnevičiaus ar Antano Smetonos tezė? Lietuvos Didžioji Kunigaikštija kaip imperija tarpukario ir šiuolaikinės Lietuvos istorijos kultūroje. Jogailos ir Vytauto laikai. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2011. P. 198-220.
• Kaributo maištas. Lietuvos istorijos metraštis 2008, 2007/1, 5-20.
• Kijevo žemės statusas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje : XIV-XV amžiai. Darbai ir dienos 2005, 44, 81-104.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai.. Vilnius : Aidai, 2001. 859 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV-XV a.. Parlamento studijos 2005, 3, 9-32.
• Lietuvos istorija. T. 1, Nuo seniausių laikų iki 1569 metų.. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. 662 p.
• Lietuvos istorija. T. 3. XIII a. - 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 615 p.
• Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius : Vaga, [2000]. 317 p.
• Monarcha i wasal: Witold a unia horodelska.. Prace historyczne 2014, 141, 2, 221-233.
• Naujas žvilgsnis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.. Lietuvos istorijos metraštis 2010, 2009/1, 127-134.
• Nepasiskelbusioji imperija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu.. Vilnius : Aidai, 2009. 473 p.
• [Nepasiskelbusioji imperija : Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu. Zenonas Norkus].. Lithuanian historical studies 2010, 14, 109-118.
• Socialinio pedagogo lyderystė mokykloje: socialinių pedagogų požiūris. Jaunųjų mokslininkų darbai 2012, 4 (37), 8-13.
• The Conversion of Lithuania: from pagan barbarians to Late Medieval christians. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. 627 p.
• The Oxford history of Poland-Lithuania. Vol. 1. The making of the Polish-Lithuanian union, 1385-1569.. New York, NY : Oxford University Press, 2015. XXI, 592 p.
• Татарская «война» князя Андрея Ольгердовича Полоцкого. Vidurio Rytų Europa mūšio prie Mėlynųjų Vandenų metu. Kraków: Krokuvos Jogailaičių universitetas ; Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. P. 169-177.