[Nepasiskelbusioji imperija : Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu. Zenonas Norkus]

LTStraipsnis yra Zenono Norkaus studijos „Nepasiskelbusioji imperija. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija lyginamosios istorinės imperijų sociologijos požiūriu“ (Vilnius: Aidai, 2009) recenzija. Vilniaus universiteto sociologijos ir filosofijos profesorius, jau seniai žinomas istoriografiniais darbais, parašė knygą, kuriai turbūt lemta tapti vienu reikšmingiausiu XXI amžiaus pirmo dešimtmečio istorinių veikalų Lietuvoje. Į tris stambius skyrius sugulusi knyga stebina savo tematine aprėptimi, daugiakalbės ir daugiatemės dalyko literatūros pažinimu, vartojamų sąvokų nuoseklumu. Pirmoje knygos dalyje Lietuvos istorija integruojama į du darniai susiejamus diskursus – senąjį dar Viduramžius menantį „imperijų perkėlimo/paveldėjimo“ ir modernųjį imperiologijos. Antroji dalis gali būti suprantama kaip metodologinis įvadas į lyginamąsias imperijų studijas. Ir pagaliau trečiojoje prieinama prie pagrindinio tyrimo klausimo(ų) – tai vis dėlto ar buvo LDK imperija? Ir jei buvo, tai kokia , kada ir kieno? Knygos įspūdingą vientisumą sukuria platus Norkaus žinių arsenalas iš įvairių mokslų sričių, sugebėjimas aiškiai ir sistemingai dėstyti teorinę ir istorinę medžiagą. Vienas svarbiausių knygos privalumų yra tai, kad ji gimė iš senos akademinės Norkaus meilės – lyginamosios istorinės sociologijos. Norkus, pratęsdamas Gedimino, Algirdo ir Vytauto darbus, juos užbaigė paskelbdamas Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę imperija ir taip ištaisydamas istorinę klaidą, užpildydamas istoriografinę spragą ir suteikdamas naują postūmį istorinei savimonei.

ENThe article is a review of study by Zenonas Norkus, “Unacclaimed empire. The Grand Duchy of Lithuania from aspect of comparative historical sociology of empires” (Vilnius: Aidai, 2009). Vilnius university professor of sociology and philosophy, already famous for his historiographical works, wrote a book that was to become a key historic work in Lithuania in the first decade in the 21st century. The book has three large chapters and surprises by its extensive thematic scope and understanding of literature of the subject, and consistency in the terms used. In the first part of the book the history of Lithuania is integrated into 2 closely related discourses: the old one, still related to medieval era, on “transfer/inheritance of an empire” and modern imperiology. The second part can be understood as a methodological introduction into comparative studies of empires. And finally, the third part reaches the key issue, i.e. whether the Grand Duchy of Lithuania (LDK) make an empire? And if it did, what kind, when and whose? The book is remarkably consistent due to wide range of knowledge of Z. Norkus in different scientific fields and his ability to present theoretical and historical material clearly and methodically. A key advantage of the book is that it was born out of old academic affection of Z. Norkus, i.e. comparative historic sociology. Z. Norkus, following works of Gedminas, Algirdas and Vytautas, completed the same and proclaimed LDK an empire, corrected a historic mistake, by filling in a gap in historiography and provided a new impetus to the historical self-awareness.