Kančia pagal Antaną Vienuolį, arba dar kartą apie gamtos figūras ir žmogiškas reikšmes apsakyme "Paskenduolė"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kančia pagal Antaną Vienuolį, arba dar kartą apie gamtos figūras ir žmogiškas reikšmes apsakyme "Paskenduolė"
Alternative Title:
Passion according to Antanas Vienuolis, or once again about figures of nature and human meanings in the short story "The Drowned Girl"
Authors:
Mačianskaitė, Loreta
In the Journal:
Literatūra, 2024, t. 66 (1), p. 98-116 [Lit. (Vilnius. Online)] [Literature]
Subject Category:
LT
Literatūros teorija ir kritika / Literary science and criticism; Proza / Prose.
Summary / Abstract:

LTTyrimas skiriamas daugiausiai nagrinėtam lietuvių literatūros kūriniui Antano Vienuolio apsakymui „Paskenduolė“ (parašytas 1909, paskelbtas 1913), atsiliepiant į Algirdo Juliaus Greimo atliktą Guy de Maupassantʼo „Dviejų draugų“ analizę ir jos trikdantį teiginį, kad analizuotas apsakymas „Du draugai“ skaitytinas ne kaip realistinis, o kaip simbolistinis tekstas. Analizuojant „Paskenduolę“ atskleidžiama atskleidžiama sociolektinių vaizdinių ir idiolektinių interpretacijų poleminė struktūra, rekonstruojami socialinio lėmėjo ir sakytojo požiūrį artikuliuojantys figūratyvūs universumai, įrodinėjama, kad apsakymas atitinka daugiaizotopinio teksto definiciją, gali būti laikomas ir parakrikščionišku, ir antikrikščionišku mitu. Nagrinėjamas tekstas susiejamas su netiesiogiai išreikštu „rožančiaus“ ir „kryžiaus kelio“ maldų naratyvu bei vasaros švenčių ciklu, atveriama anagoginė prasmės prieiga. Kūrinio įtaigumas aiškintinas ir jo komunikacine strategija, primenančia religiniam menui būdingą pasijinį žiūrovo įsitraukimą. Kaip vienas iš vertingiausių šio apsakymo bruožų atsiskleidžia parabolėms būdingas į savarankišką suvokimą orientuoto adresato vaidmuo. Daroma išvada, kad „Paskenduolė“ – pirmas modernus mitinis diskursas lietuvių literatūroje. Raktažodžiai: semiotika, lietuvių literatūra, parabolė, daugiaizotopinis tekstas, semantinis universumas, mitas, Algirdas Julius Greimas.

ENThis research focuses on the most studied work of the Lithuanian literature – the short story “The Drowned Girl” by Antanas Vienuolis (lt. „Paskenduolė“, written in 1909, published in 1913). It responds to the analysis of Guy de Maupassantʼs “Two Friends” conducted by Algirdas Julien Greimas and its disturbing assertion that the analyzed story should be read as a symbolist rather than a realist text. The study reveals the polemic structure of sociolectal and idiolectal representations of values and reconstructs two figurative universes. The short story fits the definition of a pluri-isotopic discourse and can be considered both a para-Christian and an anti-Christian myth. The analyzed text is related to the implicit narrative of the prayers on the Rosary and the Stations of the Cross, as well as the cycle of summer holidays, opening access to an anagogical sense. The suggestiveness of this work can be understood through its communicative strategy, which evokes emotional engagement similar to that found in religious art. One of the most important aspects of this short story is the audience’s orientation toward independent perception, which is typical of parables. The study concludes that “The Drowned Girl” is the first modern mythical discourse in the Lithuanian literature. Keywords: Semiotics, Lithuanian literature, parable, pluri-isotopic text, semantic universe, myth, Algirdas Julien Greimas.

DOI:
10.15388/Litera.2024.66.1.5
ISSN:
0258-0802; 1648-1143
Subject:
Literatūrologija / Literary Studies
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9480
Updated:
2025-10-14 13:28:42
Metrics:
Views: 2
Export:
Download