Antano Vienuolio "Paskenduolė" ir motyvo sklaida XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios Vakarų literatūroje ir mene

LTŠio straipsnio tikslas - atskleisti lietuvių rašytojo kūrinio sąsajas su XIX-XX amžių sandūros tendencijomis Vakarų Europos literatūroje ir mene. Lyginimas atliekamas, kiek įmanoma, sinchroniniu pjūviu; Gero von Wilperto pastebėjimu, sinchroniškai išsidėsčiusių skirtingų nacionalinių literatūros reiškinių gretinimas leidžia išryškinti jų panašumus ir skirtumus8. Tyrinėjimo centre atsiduria komparatyvistikai svarbus skirtingus kultūros laukus jungiančio motyvo (šiuo atveju - paskenduolės, implikuojančios moters, gamtos ir mirties vienovę) aptarimas. Giminingų motyvų skirtingose literatūrose lyginimas komparatyvistikai gali būti itin vaisingas9. [Iš straipsnio, p. 161]Reikšminiai žodžiai: Antanas Vienuolis; Fatališkumas; Gamtos antropomorfizacija; Literatūra; Mirusi moteris; Mirusios moters vaizdavimas; Modernizmas; Moteriškumas; Moters mirties estetizacija; Moterų savižudybė literatūroje; Motyvo sklaida; Paskenduolė; Skenduolės motyvas; Vakarų Europos literatūra, XIX a. pabaiga – XX a. pradžia; Vandens moterys; Aestheticization of a women's death; Antanas Vienuolis; Anthropomorphization of nature; Dead woman; Depiction of a dead woman; Dissemination of motive; Drowning motif; Fatality; Female suicide in the literature; Femininity; Lithuanian literature; Modernism; The drowned; Water women; Western European literature, end of the 19th – early of the 20th centuries; „Paskenduolė".