Uždaros visuomenės fenomenologija Antano Vienuolio "Paskenduolėje": antropologiniai profiliai

LTTyrimas formuluoja pasakojimo hermeneutikos pagrindus nagrinėjamo kūrinio – Antano Vienuolio „Paskenduolės“ – recepcijos kontekste ir jų perspektyvoje pasitelkia fenomenologinių aprašymų bei struktūrinės teksto analizės išteklius, reikalingus atskleisti apsakyme vaizduojamiems uždaros visuomenės veikimo ir savimonės profiliams. Išskiriami trys šių profilių raiškos apsakyme sluoksniai: (1) socialinis, kur nusistovi žmonių tarpusavio santykių taisyklės ir elgsenos papročiai, uždaroje visuomenėje valdomi galių hierarchijos, sumodeliuotos pagal tradicinės agrarinio ūkio šeimos struktūrą, (2) prasminis, kurį sudaro kultūrinę savipratą išreiškiantys paprotinis ir krikščioniškas diskursai, vaizduojamos uždaros sąmonės atveju neištrūkstantys iš kūniškai aprėpiamo gyvenamosios dabarties akiračio, ir (3) antropologinis, kur sociokultūrinės praktikos ir saviprata atsiremia į gamtą kaip nežmogišką žmogaus būties pagrindą, kurio kitybės uždara kultūrinė savimonė neatpažįsta, bet įsisavina ir naikina. Ši trisluoksnė konfigūracija apsakyme susidaro moderniosios (autoriaus ir skaitytojo) ir archajinės (vaizduojamos) kultūrinių savimonių sankryžoje, kurioje kylantis interpretacijų konfliktas pasirodo kaip katarsinio poveikio ir reikšmių gamybos sąlyga. Visos reikšmės išvedamos iš apsakymo poetikos, drauge parodant diskursinius uždaros visuomenės veikimo mechanizmus. Reikšminiai žodžiai: Antanas Vienuolis, uždara visuomenė, mimezė, pasakojimo hermeneutika, Paul Ricœur. [Iš leidinio]

ENThe inquiry formulates the fundamentals of the hermeneutics of narrative against the background of the history of reception of the work under examination, “The Drowned Girl” by Antanas Vienuolis, and draws on the relevant phenomenological descriptions and resources of structural analysis to foreground the operative mechanisms of closed society. Such mechanisms are foregrounded on three planes: (1)social, of the rules of relationships between people, which in the story constitute a hierarchal system of power relations modelled on the structure of the traditional family of the agricultural holding, (2) significative, comprising sense-making discourses (traditional customs and Christianity) whereby the culture, in this story, configures the world without transcending corporeally perceivable horizons of the actually lived present, and (3) anthropological, where sociocultural praxis and self-perception are grounded in the essentially unhuman nature which the culture tries to assimilate and erase without recognising its essential otherness. This threefold configuration emerges at the crossroad of the (author’s and reader’s) Modern and (the represented) archaic cultural self-conceptions, which produces the conflict of interpretations and facilitates both the cathartic effect and the ongoing process of sense-making. All these configurations are derived from the story’s poetics, simultaneously exposing the discursive operative mechanisms of closed society. Keywords: Antanas Vienuolis, closed society, mimesis, hermeneutics of narrative, Paul Ricœur. [From the publication]

• Antigonė ir Veronika paskenduolė : (ne)laisvė vartoti politiką / Viktorija Rimaitė. Kultūros barai. 2016, Nr. 2, p. 25-28.
• Apie gamtos figūras ir žmogiškas reikšmės: mėginimas tirti "Paskenduolę" semiotiniu metodu / Loreta Mačianskaitė. Paskenduolė : Antano Vienuolio "Paskenduolės" tekstas ir kritikų straipsniai bei ištraukos iš mokslinių studijų / sudarytoja Loreta Mačianskaitė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003. P. 191-203.
• Apie pamėklinę būtį : ir kiti etiudai / Arūnas Sverdiolas. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 262 p.
• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Ch. F. Ramuz "Alina" ir Antano Vienuolio "Paskenduolė": komparatyvistinis požiūris / Genovaitė Dručkutė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 18, p. 234-246.
• Derybos dėl lietuvių literatūros kanono XIX a. pabaigos - XX a. pradžios epistolikoje / Aistė Kučinskienė. Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga - XX a. pirma pusė) / sudarė Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 19-126.
• Įtarumo hermeneutika ir interpretacijos pagrįstumas / Aleksandras Krasnovas. Logos (Vilnius). 2010, 64, p. 190-197.
• Kenčianti Madona Vienuolio prozoje / Eugenijus Žmuida. Colloquia. 2007, 19, p. 33-41.
• Kultūrų polilogas Antano Vienuolio "Paskenduolėje" / Vilija Janušauskienė. Komparatyvistika ir kultūros savivoka : tarptautinės mokslinės konferencijos, įvykusios 2003 m. lapkričio 14-15 dienomis, straipsnių rinkinys / sudarytojos Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė, Žydronė Kolevinskienė. Vilnius: [Baltijos kopija], 2004. P. 173-180.
• Moteris ir erdvė: tapatumo paieškos / Anelė Vosyliūtė. Lyčių studijos ir tyrimai. 2006, 2, p. 103-110.
• Moters likimo paradigma - Margarita ir Veronika : Johanno Wolfgango Goethe’s "Faustas", Antano Vienuolio "Paskenduolė" / Jadvyga Bajarūnienė. Krantai. 2011, Nr. 3, p. 10-15.
• Steigtis ir sauga : kultūros filosofijos etiudai / Arūnas Sverdiolas. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 367 p.
• Trys žingsniai literatūros fenomenologijos link su Arūnu Sverdiolu / Jūratė Levina. Problemos. 2020, Priedas, p. 81-91.
• Vedusiųjų visuomenė: santuoka ir skyrybos Lietuvoje XIX amžiuje - XX amžiaus pradžioje / Dalia Marcinkevičienė. Vilnius : Vaga, 1999. 221 p.
• Žmogaus ir numirėlio bendravimas: išmonės ir realybės santykis folklore / Edita Korzonaitė. Tautosakos darbai 2003, 25, p. 167-176.