Flint artefact manufacture techniques at the Palaeolithic and Mesolithic settlements at Aukštumala in Lithuania, and traceological studies of them
LTApie Auštumalos (Lapalių) teritorijoje esantį piliakalnį pirmą kartą buvo sužinota XIX a. pabaigoje. Tačiau tik po 2004 m. žvalgomųjų tyrinėjimų, nustačius, kad prie buvusio piliakalnio yra akmens amžiaus gyvenviečių, atsirado puiki galimybė susipažinti su šio archeologinio paminklo radiniais. Kaip ir pirmųjų tyrinėjimų metu, dabartiniai tyrinėjimai patvirtino, kad daugelis šių senovės gyvenviečių radinių datuotini akmens amžiumi. Tai išskirtinis dėl chronologijos, gamtinės topografijos ir materialinės kultūros bruožų akmens amžiaus archeologinis objektas Nemuno deltoje. Straipsnyje nagrinėjami ne tik titnaginių dirbinių tipai, jų gamybos technologija, bet ir trasologiniu metodu nustatyta galima jų funkcinė priklausomybė. Didžiąją dalį šių gyvenviečių inventoriaus – kaip ir daugelio akmens amžiaus gyvenviečių – sudarė titnaginiai radiniai. Dirbinius būtų galima suskirstyti į kelias grupes – rėžtukai, mikrolitai, strėlės antgaliai, peiliai, grąžtelis, dvigubos paskirties įrankis, skobtelis. Pradedant tyrimą pirmiausia buvo susipažinta su pirmine dirbinių tipologija. Paskui buvo ištirta dirbinių gamybos technologija ir trasologiniu metodu nustatyta jų funkcinė priklausomybė, mikroskopu padidinus dirbinių vaizdą iki 25 x, detalizuoti jų paviršiuje darbo metu susiformavę pėdsakai. Patikrinus galimas darbines įrankių briaunas ir be prietaisų matomus utilizacijos požymius, buvo patikslinta ir pakoreguota pradinė titnaginių dirbinių tipologija.Taip pat buvo nustatyti labai retai išliekančių organinių medžiagų pėdsakai – deguto ar dervos, kuri naudota mezolito laikotarpiu trapeciniam mikrolitui įtverti. Ši aptikta medžiaga ateityje gali padėti tiksliau datuoti šį dirbinį ir ištirti šių gamtinių klijų gamybos technologiją, sužinojus jos cheminę sudėtį. Pagal titnago spalvą, patiną ir dirbinių tipus galime išskirti dviejų archeologinių laikotarpių – vėlyvojo paleolito ir vidurinio mezolito – dirbinių kompleksus. Didžioji dalis ištirtų radinių buvo pagaminta iš skelčių ar nuoskalų, kurios buvo atskeltos iš dvigalio skaldytinio. Daugelis dirbinių iš Lapalių (Auštumalos) senovės gyvenvietės yra skaldyti kieta ar pusiau kieta skaldymo technika, o įrankiams formuoti ar taisyti naudotas statmenas retušas. Pagal skaldymo techniką ir dirbinių tipus juos būtų galima priskirti paleolitinės Arensburgo kultūros vėlyvajam etapui, o mezolitinius dirbinius – ankstyvajai mezolitinei Nemuno kultūrai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akmens amžius; Archeologija; Archeologiniai radiniai; Aukštumala; Mezolitas; Paleolitas; Titnaginiai dirbiniai; Titnaginių dirbinių gamybos technologija; Trasologinė analizė; Archaeological finds; Archaeology; Aukštumala; Flint technique; Flint tools; Functional analysis; Lithuania; Mesolithic; Micro-trace analysis; Palaeolithic; Stone Age.
ENThe set of Palaeolithic and Mesolithic artefacts from Aukštumala consists exclusively of flint manufactured items. This paper presents exhaustive data on studies of the flint artefacts, and on the reconstruction of their manufacture technique, based on observable characteristics of their manufacture. The functions of the artefacts found in the settlements were established at the Archaeological Material Research Laboratory at Klaipėda University, by means of an Olympus SZX16 microscope, and simultaneously their typology and the chronology of individual items were revised. [From the publication]
- Lietuvos vėlyvojo paleolito kultūrų periodizacija / Egidijus Šatavičius. Archaeologia Lituana. 2005, t. 6, p. 49-82.
- Microliths in fisheries? Use-wear and experimental study of composite tools of the Mesolithic South Lithuania / Tomas Rimkus. Arheoloģija un etnogrāfija. 2016, 29, p. 31-45.
- The Final palaeolithic in the coastal part of Lithuania with the technological emphasis on Aukštumala stone age sites / Tomas Rimkus, Algirdas Girininkas. Archaeologia Baltica. 2021, t. 28, p. 102-117.
- Titnaginių grąžtelių gamybos ypatumai ir trasologinių tyrimų rezultatai / Gvidas Slah. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 3 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2019. P. 45-68.
- Titnaginių mikrolitų gamyba, panaudojimas ir rekonstrukcija / Gvidas Slah. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 1 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2015. P. 117-129.
