Palatalization of consonants in standard Lithuanian from the viewpoint of acoustic phonetics
LTReikšminiai žodžiai: Akustinė fonetika; Antrinė palatalizacija; Bendrinė kalba; Bendrinė lietuvių kalba; Kietieji ir minkštieji priebalsiai; Obstruentai; Acoustic phonetics; Obstruents, secondary; Palatalization; Secondary palatalization; Soft and har consonants; Standard Lithuanian.
ENAccording to palatalization, Standard Lithuanian has a non-palatalized consonant, a palatalized consonant (to denote the secondary palatalization) and one palatal consonant /j/ (to denote the primary palatalization). The 'primary palatalization' means that the movement of the body of the tongue against the hard palate is the only way of articulating the consonant; the secondary palatalization means that the movement of the tongue is a variant of articulation for the consonant ([i]-like articulation). The article does not include a separate analysis of palatalization resulting from assimilation (before the front vowels) and palatalization as a manifestation of the phoneme /j/ (before the back vowels). It is assumed that it should be an object of diachronic rather than synchronic research. Palatalized and non-palatalized consonants of Standard Lithuanian were analysed in prevocalic positions in isolated symmetric CVC sequences using experimental research methods. According to research, palatalization of Lithuanian obstruents is recognized by the following acoustic features: 1) frequency of the spectral peak: frequencies of the palatalized fricatives (particularly labiodental and palatovelar fricatives) and affricates are higher; 2) relative intensity: palatalized fricatives and affricates have higher relative intensity; 3) indices of locus equations: palatalized consonants have lower slopes and higher y-intercepts than their non-palatalized equivalents. The acoustic features of Lithuanian consonants are compared with the corresponding features of Latvian consonants. [From the publication]
- Akustiniai priebalsių palatalizacijos požymiai / Rytis Ambrazevičius. Kalbų studijos. 2012, Nr. 21, p. 5-13.
- Bendrinės lietuvių kalbos statistinė struktūra : fonologijos dalykai / Aleksas Girdenis, Vida Karosienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 179 p.
- Dėl lietuvių kalbos sklandžiujų priebalsių kiekybės / Sigita Dereškevičiūtė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 15-19.
- Differential acoustical cues for palatalized vs nonpalatalized prevocalic sonants in Lithuanian / Rytis Ambrazevičius. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 5-10.
- Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
- Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Kalbų studijos. 2006, Nr. 8, p. 64-69.
- Lithuanian grammar / Vytautas Ambrazas, Emma Geniušienė, Aleksas Girdenis, Nijolė Sližienė, Dalija Tekorienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 802 p.
- Loci of palatalized vs nonpalatalized prevocalic plosives in Lithuanian / Rytis Ambrazevičius. Žmogus ir žodis. 2012, 1, p. 13-18.
- Methodological diversity and complexity in comparative experimental sound research / Jurgita Jaroslavienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 50-69, 295-296.
- Priebalsių akustinės ypatybės : palatalizacija ir balsingumas / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Kaunas : Technologija, 2015. 310 p.
- Regresyvinis minkštųjų priebalsių poveikis trumpųjų balsių spektrui bendrinėje lietuvių kalboje / Regina Kliukienė. Kalbotyra. 2002, t. 51 (1), p. 73-78.
- Акустические параметры палатализации и веляризации смычных согласных современного литовского языка / Дануте Балшайтите. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 65-73.
- Контраст по FII в слогах CV/C’V типа литературного языка / Дануте Балшайтите. Respectus philologicus. 2007, Nr. 11 (16), p. 154-162.
