Аффрикатизация смычных согласных и палатализация

LTStraipsnyje analizuojamas vienas priebalsių minkštumo-kietumo diferencinio požymio fonetinės išraiškos būdų – sprogimo fazės trukmės padidėjimas lietuvių ir rusų kalbų minkštųjų sprogstamųjų priebalsių spektruose. Atlikus lyginamąją lietuvių ir rusų kalbų kietųjų ir minkštųjų sprogstamųjų priebalsių spektrinę analizę nustatyti šių priebalsių akustinių parametrų panašumai ir skirtumai, apibūdinti lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių palatalizacijos akustiniai koreliatai. Rusų kalboje palatalizacija keičia visų sprogstamųjų priebalsių tarimo būdą, padidėjus minkštojo priebalsio sprogimo fazės trukmei sprogimas virsta pūtimu. Lietuvių kalboje reguliarus minkštojo sprogstamojo priebalsio tarties būdo kitimas būdingas tik lūpiniam skardžiajam [b’]. Visų kitų lietuvių kalbos palatalizuotų priebalsių įvairiose pozicijose (prieš skirtingos kokybės balsius) sprogimas gali būti ir ilgesnis, ir trumpesnis, lyginant su atitinkamų kietųjų priebalsių sprogimu, arba sutampa su atitinkamo kietojo priebalsio sprogimu. Rusų kalbos liežuvio priešakiniams [t’], [d’] būdingas reguliarus ir ypač reikšmingas sprogimo trukmės padidėjimas, lietuvių kalbos [t’], [d’] – nereguliarus (tik kai kuriose pozicijose) ir nežymus sprogimo trukmės padidėjimas, lyginant su liežuvio užpakaliniais ir lūpiniais priebalsiais. Pozicijoje prieš užpakalinės eilės balsius rusų kalbos priebalsių sprogimo trukmė padidėja žymiai daugiau nei prieš kitus balsius, lietuvių kalbos priebalsių sprogimo trukmė labiausiai padidėja prieš [u:]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diferencinis požymis; Fonetinė realizacija; Priebalsiai; Sprogstamosios fazės trukmė; Palatalizacija; Afrikatizacija; Rusų kalba.

ENThe article focuses on one of the possible ways to express the distinctive feature ‘hardness-softness’ in the Lithuanian and Russian consonants (the increase in the duration of their explosive phase), i. e. affrication of consonants. The carried out contrastive analysis of the spectral properties of the soft and hard stops in Lithuanian and Russian has helped to determine some similarities in the actualization of the occlusive consonants in both languages and to describe the peculiarities in the acoustic expression of palatalization in the spectrum of the Lithuanian stops. Contrary to the Russian language in which palatalization leads to the change in the way of stop formation, viz. to the appearance of the affricative phase, in the Lithuanian the regular palatalization can be found only in the labial voiced consonant [b’]. The explosive phase of the palatalized occlusive consonants before various vowels may exceed the duration of the glottal phase of the corresponding hard stop, coicide with it, or may be shorter: in other words, the stops in Lithuanian do not differ in ‘hardness-softness’. The Russian stops [t’], [d’] are characterized by the most regular and strong affrication while for the Lithuanian [t’], [d’] the affrication is not regular (only in individual positions) and weak (compared with the back-tongued and labial consonants). Positioned before the back-tongued vowels the Russian consonants are affricated less than before other vowels, while the duration of explosion in the Lithuanian consonants rapidly increases before [’u:]. [From the publication]