Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė
Alternative Title:
The Quantity of plosive consonants in Lithuanian
In the Journal:
Kalbų studijos [Studies About Languages]. 2006, Nr. 8, p. 64-69
Keywords:
LT
Sprogstamieji priebalsiai; Skardieji ir duslieji priebalsiai; Kietieji ir minkštieji priebalsiai; Trukmė; Artikuliacinės ypatybės.
EN
Plosives consonants; Voiced and voiceless consonants; Hard and palatalized consonants; Duration; Articulation.
Summary / Abstract:

LTIšsamios lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių priebalsių akustinių ypatybių analizės nėra. Kalbininkai yra atlikę tik kelis tyrimus, tačiau jie seni ir epizodiniai, skirti konkretiems priebalsių atvejams. Todėl norėta užpildyti šią spragą ar bent pradėti išsamesnę lietuvių kalbos priebalsių akustinę analizę. Tyrimui pasirinkta diktoriaus V. Širkos perskaityta rišlaus teksto ištrauka (apie 11 tūkst. Sprogstamųjų priebalsių) ir vienos diktorės, kilusios iš vakarų aukštaičių kauniškių ploto, įrašyti sakiniai iš VDU garsyno (2,8 tūkst. tiriamųjų priebalsių). Rišlus tekstas, o ne specialus testas pasirinktas tam, kad būtų galima nustatyti trukmės skirtumus, kurie egzistuoja realioje vartosenoje. Priebalsių trukmė nustatyta automatiškai anotuojant garso įrašus HTK šnekos atpažinimo įranga, o vėliau trukmė koreguota visiems fonetikams gerai žinoma garsų tyrimo programa PRAAT. Kiekybės duomenys apdoroti statistikai. Straipsnyje analizuojama, ar priklauso priebalsių trukmė nuo balso stygų dalyvavimo, palatališkumo, ar skiriasi sprogstamųjų abilūpinių, liežuvio priešakinių dantinių ir liežuvio užpakalinių gomurinių priebalsių kiekybė. Norėta pasižiūrėti, ar labai trumpų garsų kiekybei gali turėti įtakos tempas ir intonacija. [Iš leidinio]

ENThere had previously been no comprehensive analysis of the acoustic properties of consonants of Standard Lithuanian and its dialects. Linguists had done a few studies, but they were dated and focused on some particular types of consonants. Therefore it was desired to fill this gap or at least to commence a more thorough acoustic analysis of Lithuanian consonants. For the study we chose an extract (with about 11,000 plosive consonants) from a continuous text read by announcer V. Širka and a recording of sentences from the Vytautas Magnus University sound library (2,800 target consonants) read by a female announcer with a Western Aukštaitian (Kaunas region) background. A continuous text was used, rather than a text specially chosen, in order to be able to detect differences in consonant duration that exist in real usage. Consonant length is determined by automatically annotating sound recordings using HTK speech recognition equipment, and later the length is corrected using the PRAAT sound analysis program, which is well known to phoneticians. The data on quantity is then analysed statistically. The article analyses whether consonant length depends on the involvement of vocal chords, or palatalisation, or whether there is a difference between the quantity of bilabial plosives and those that are apico-alveolar and velar. It was investigated whether very short sounds are influenced by tempo and intonation.

ISSN:
1648-2824; 2029-7203
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8458
Updated:
2018-12-20 23:11:02
Metrics:
Views: 33    Downloads: 2
Export: