Differential acoustical cues for palatalized vs nonpalatalized prevocalic sonants in Lithuanian

LTStraipsnyje aptariamas [i]-tipo (antrinio) palatalizavimo reiškinys, jo dėsningumai, išplaukiantys iš perturbacijų teorijos. Pateikiami palatalizuotų ir nepalatalizuotų prevokalinių lietuvių kalbos sonantų F2 ir F3 lokusų (angl. loci) matavimų rezultatai. Naudojami akustinės ir statistinės analizės metodai. Nustatyta, kad svarbiausi požymiai diferencijuojant palatalizuotus ir nepalatalizuotus sonantus yra F2 lokusai; tai atitinka kitų kalbų priebalsių palatalizavimo tyrinėjimų išvadas. Aptariamas artikuliacijos vietos ir fonetinio konteksto (regresyvinės koartikuliacijos) poveikis lokusams. Lokusų matavimo metodika galėtų būti taikoma tyrinėjant ir kitų lietuvių kalbos priebalsių palatalizavimą, taip pat specifinius palatalizavimo ir depalatalizavimo reiškinius lietuvių kalbos tarmėse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Formantė; Formantės; Lokusai; Lokusas; Palatalizacija; Palatalizavimas; Sonantai; Sonantas; Formant; Formants; Loci; Locus; Palatalization; Sonant; Sonants.

ENThe phenomenon of [i]-like (secondary) palatalization is discussed. The results of measurements of F2 and F3 loci for prevocalic palatalized and nonpalatalized sonant’s in the standard Lithuanian language are presented. The methods of acoustical analysis (Praat-aided) and statistical analysis were applied. The results confirm the general findings for other languages, namely that F2 loci are the most significant cues for differentiation between palatalized and nonpalatalized consonants. The dependence of loci on the place of articulation and of the succeeding vowels is discussed. This is the first study on F2 loci as the differential acoustical cues for palatalization of consonants in Lithuania. The methods could be applied to future researches on palatalization and general acoustical research on consonants in Lithuanian. [From the publication]