Pastabos dėl lietuvių kalbos pučiamųjų priebalsių kiekybės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pastabos dėl lietuvių kalbos pučiamųjų priebalsių kiekybės
Alternative Title:
Some remarks on the quantity of plosive consonants in Lithuanian
Keywords:
LT
Pučiamieji priebalsiai; Skardieji ir duslieji priebalsiai; Kietieji ir minkštieji priebalsiai; Trukmė; Geminata.
Summary / Abstract:

LTLietuvių bendrinės kalbos ir tarmių priebalsių akustinės ypatybės nėra daug tyrinėtos. Tai labai seni darbai, atlikti su ribotomis to meto techninėmis galimybėmis ir skirti geminatų, afrikatų ir atitinkamų priebalsių junginių analizei. Šis darbas tik pradžia naujesnių priebalsių tyrimų. Pirmajam tyrimui pučiamieji priebalsiai pasirinkti dėl šių priežasčių: 1) tai nėra akimirkos garsai; 2) jų ribos gana lengvai nustatomos. Analizei naudota aktoriaus V. Širkos perskaityta V. Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka (beveik 6 tūkst. Sprogstamųjų priebalsių). Priebalsių trukmė nustatyta automatiškai anotuojant garso įrašus HTK šnekos atpažinimo įranga. Vėliau ji koreguota garsų tyrimo programa PRAAT. Kiekybė matuota sekundėmis. Trukmės duomenys apdoroti statistikai. Remiantis tyrimo rezultatais, galima daryti tokias išvadas: 1) pučiamųjų priebalsių kiekybės santykiai tokie: [f, f'] : [h h' x x'] : [s s' z z'] : [š š' ž ž'] = 1 : 1,3 : 1,3 : 1,4; 2) šių priebalsių trukmei įtakos turi balso stygų dalyvavimas: duslieji 1,3 karto ilgesni už skardžiuosius; 3) palatališkumo įtaka priebalsių kiekybei nedidelė: minkštieji priebalsiai 1,1 karto ilgesni už kietuosius; 4) rišlioje kalboje vyksta degeminacija: galimų geminatų ir atitinkamų priebalsių trukmė panaši. Toliau analizuojant pučiamųjų priebalsių kiekybę, reikėtų išsiaiškinti, ar priklauso jų trukmė nuo pozicijos žodyje, gretimų garsų, frazės ilgio, kokius intonacijos pokyčius gali signalizuoti pasikeitusi priebalsių kiekybė.

ENThe acoustic properties of consonants of Standard Lithuanian and its dialects have not been well researched. There are some old studies, but these were done under the limited technical conditions of the time and they were focused on geminates, affricates and analysis of related consonant combinations. This study is just the start of new research into consonants. Plosive consonants were chosen for the first study for two reasons: 1) these are not ephemeral sounds; 2) their dimensions can be easily defined. For the study we chose announcer V. Širka reading an extract from V. Mykolaitis-Putinas’ novel Altorių šešėly (In the Shadow of the Altars), with almost 6,000 plosive consonants. Consonant length is determined by automatically annotating sound recordings using HTK speech recognition equipment, and later the length is corrected using the PRAAT sound analysis program. Quantity is measured in seconds. The data on quantity is then analysed statistically. On the basis of the study results, the following conclusions can be reached: 1) the plosive consonant quantity ratios are as follows: [f, f'] : [h h' x x'] : [s s' z z'] : [š š' ž ž'] = 1 : 1.3 : 1.3 : 1.4; 2) the length of these consonants is influenced by the involvement of vocal chords: voiced consonants are 1.3 times longer than unvoiced consonants; 3) the influence of palatalisation on consonant length is not great: palatalised consonants are 1.1 times longer than unpalatalised consonants; 4) in coherent speech degemination takes place: the length of possible geminates and corresponding consonants is similar. Further research on the length of plosive consonants will need to clarify whether their length depends on the position in the word, on neighbouring sounds or on the length of the phrase; research will also have to clarify whether changes in consonant quantity can bring on changes of intonation.

ISBN:
9984143368
ISSN:
1691-6042
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8494
Updated:
2013-04-28 16:47:05
Metrics:
Views: 40
Export: