Požiūris į tarmes ir nuostatos dėl jų vartojimo trijose Dzūkijos etnografinio regiono dalyse

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Požiūris į tarmes ir nuostatos dėl jų vartojimo trijose Dzūkijos etnografinio regiono dalyse
Alternative Title:
Dialects across three parts of the ethnic region of Dzūkija
Keywords:
LT
Daugiakalbystė; Kalbos miestuose; Tarmės miestuose; Sociolingvistika.
EN
Multilingualism; Languages in cities; Dialects in cities; Sociolinguistics.
Summary / Abstract:

LTProjekto vykdytojų sprendimas apklausos duomenis susieti su etnografiniais regionais labai pasiteisino Žemaitijos atveju, o štai dėl Dzūkijos radosi keblumų. Atsakymai į svarbiausią klausimą – ar esama dabartinius gyventojus siejančių socialinių ryšių plačiai išsidriekusiame Dzūkijos etnografiniame regione – parodė, kad šiandien šio regiono gyventojai nėra susaistyti bendrų socialinių tinklų. Etnografiniai požymiai yra išsirutulioję ne tuo pačiu laikotarpiu kaip lingvistiniai, nulėmę tarmių pasiskirstymą ir vartojimą šiame regione, todėl šiandien Dzūkijos regionas suskyla mažiausiai į tris dalis (prie panašių išvadų prieina ir kiti tyrėjai, plg. Ragauskaitė, Daugirdas 2011). Socialinių tinklų teorijos taikymas sociolingvistikoje duoda gražių vaisių, todėl ir šiame tyrime pasitvirtino prielaida, kad jei žmonių nesieja socialiniai ryšiai, tai ir jų kalba neturi bendro pagrindo: nesant glaudaus bendravimo, nelieka priežasčių vartoti tokią pačią kalbos atmainą (Labov 2001; Trudgill 1986: 8–9), o tada prarandamas ir tos pačios etninės savimonės pamatas (Labrie 1988; Giddens 2000: 10), tuomet kalba / tarmė tiesiog negali būti panaši, mažai skirtis (Auer 2005; Milroy 1980: 35–36). Būtų sunku patikėti, kad šiandien, tarkim, Varėną su Ignalina sieja glaudūs tarpusavio ryšiai arba kad Dzūkijos centras yra Vilniuje, todėl į klausimą apie Dzūkijos etnografinio regiono gyventojų tapatinimąsi su dzūkais ir jų tarme vienareikšmiško atsakymo negauta.Dzūkijos etnografinis regionas tarmių vartojimo požiūriu šiandien susideda iš trijų dalių: 1) dzūkiškos su Alytaus, Varėnos, Druskininkų ir Lazdijų miestais; 2) daugiakalbės su Lentvario, Trakų, Vievio, Nemenčinės, Pabradės, Šalčininkų, Grigiškių, Elektrėnų ir Eišiškių miestais ir 3) aukštaitiškos su Ignalinos, Švenčionių ir Švenčionėlių miestais. Tokios išvados prieita gavus atsakymus į projekte keltus klausimus, ką Dzūkijos miestų ir miestelių (ne kaimo) gyventojai mano apie savo pačių kalbą. Stengiantis nustatyti, kurią iš tarmių apklausiamieji laiko gražiausia, įprasčiausia, prestižiškiausia, Dzūkijos regione gauta itin skirtingų atsakymų, nes vieniems viena tarmė buvo įprastesnė, kitiems – kita. Sugrupavus atsakymus susidarė trys klasteriai – dzūkiškas, daugiakalbis ir aukštaitiškas. [Iš straipsnio, p. 125]

ENAnalysis of survey data on the use of dialects has shown that in this respect three significantly different parts can be distinguished in Dzūkija: 1) the Dzūkian area including the towns of Alytus, Varėna, Druskininkai, and Lazdijai; 2) a multilingual area including Lentvaris, Trakai, Vievis, Nemenčinė, Pabradė, Šalčininkai, Grigiškės, Elektrėnai and Eišiškės; and 3) the Aukštaitian area including Ignalina, Švenčionys, and Švenčionėliai. In the region of Dzūkija as a whole, dialects are little-used when communicating with parents (cf. 8% in Dzūkija with the country average of 20.78%). However, the Dzūkian area, with its 19.43% of respondents who admit using dialects, is very similar to the national average. Residents in the multilingual area of the region use dialects very rarely: only 4.27% speak their native dialect when communicating with parents. Unexpectedly, in terms of dialect use this part of Dzūkija appears to be similar to the Aukštaitian area rather than to the Dzūkian. Such tendency could possibly be accounted for by the fact that the majority of surveyed respondents have parents who lived in the soviet times when the use of dialects was discouraged and more prominence was given to the standard language which was generally associated with higher education. The data on the choice of the most common dialect is particularly informative as it indicates which dialect is commonly used in the area, even if the respondents themselves do not use it. Respondents from the Dzūkian area mostly choose Dzūkian as the most common dialect (75.49%); in the Aukštaitian area, the Aukštaitian dialect is considered to be most common (81.94%); finally, in the multilingual area, one fourth of the respondents (24.59%) did not know which dialect to indicate as most probably none of them is commonly used.The significant difference between the large number of respondents who could single out a common dialect and those few who admitted that they used their dialect with parents can be explained in the following manner: as a common dialect, the respondents usually indicated the dialect that they hear around them, irrespectively of the fact how frequently or rarely it may happen, so this question merely provides qualitative data. In contrast, the question about communication with parents provides quantitative results because all answers pertain to individual respondents. Over a half of respondents (61.02%) consider Dzūkian, their local dialect, to be most beautiful, and the same can be said about the Aukštaitian area where 61.72% of the respondents rated Aukštaitian highest. One fourth (25.4%) of the respondents have no opinion as to the most beautiful dialect. As regards language prestige, in the Dzūkian area the local dialect is regarded as most prestigious by 38.89% of the respondents. Aukštaitian as the most prestigious variety was indicated by 59.07% of respondents in the Aukštaitian area. Thus, Aukštaitian is rated higher in its area than Dzūkian. The fact that nearly half of respondents (52.90%) in the multilingual area do not distinguish one prestige-laden dialect could be explained by the infrequent use of dialects in this area. Moreover, some of respondents could have misunderstood the meaning of the word ‘prestigious’.To the majority of residents in Dzūkija, the least comprehensible dialect is Žemaitian: it was indicated by 87.93% of respondents in the Dzūkian area, 79.26% in the Aukštaitian area, and 60.12% in the multilingual one. Obviously, Žemaitian is not only most difficult to understand, but also it is seldom heard in this part of Lithuania. The future of dialects in this region does not look very optimistic because the respondents do not think it is necessary to encourage young people to use dialects. It was only in the Dzūkian area that three respondents out of five (61.2%) agreed that young people should be encouraged to use their native dialect. To compare, in the Aukštaitian and multilingual areas only one third of respondents share the same opinion (respectively 38.95% and 33.33%). [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85295
Updated:
2020-07-28 20:31:11
Metrics:
Views: 55    Downloads: 5
Export: