Tvarių investicijų vertinimo koncepcija

LTTvarių investicijų vertinimo klausimas plačiau nagrinėtas globalaus, šalies ar regiono kontekste, tačiau šių investicijų vertinimas investuotojo (organizacijos) požiūriu – gana siaurai. Siekiant užtikrinti Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimą, būtina sukurti integruotą tvarių investicijų vertinimo metodiką investuotojo (organizacijos) požiūriu, kuri skatintų investuoti. Labiausiai esmę atitinkantis tvarių investicijų apibrėžimas galėtų būti: investicijos, kurios padeda įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tvarias investicijas investuotojo (organizacijos) požiūriu priimtiniausia vertinti remiantis trijų ramsčių teorija, kuri integruoja tvarių investicijų vertinimą ekonominėje, aplinkosaugos ir socialinėje srityse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Investicijų vertinimas; Tvarios investicijos; Investment evaluation; Sustainable development; Sustainable investment.

ENThe issue of sustainable investment assessment by researchers is more widely explored in a global, national or regional context, however very narrow in terms of sustainable investment, which justifies the relevance of the topic. The concept of sustainable development is based on three equivalent components – environmental protection, economic and social development. The concept of sustainable investment is not found in the scientific articles of Lithuanian authors, yet foreign authors pay much more attention to this concept, often referring to it as socially responsible investments. The theoretical analysis has shown that the assessment of sustainable investment is possible from the point of view of the investor/organization and at the global, state or regional level as an integral part of the whole process of sustainable development assessment. In foreign literature, the method of valuing sustainable investment is the Net Present Value (NSPV) approach. This method is a modified net present value method. NSPV determines the likely future return that the investment generates using financial, social, and environmental resources compared to a minimum return of investment. Then the future value is recalculated to present value. To calculate NSPV, one needs to know not only the minimum rate of return, but also the reasonable discount rate for estimating the time value of money. However, setting a minimum rate of return in terms of financial, environmental and social resources is very difficult, so often this rate of return coincides with the expected return on normal investment, which distorts the true value of sustainable investment.This is only an isolated approach, which is not covered by a complex assessment of sustainable investment, and it is clear that the assessment of sustainable investments must be integrated – not only with traditional investment valuation methods but also with modern, non-standard ones. The assessment of sustainable investment is also linked to another theory – Triple Bottom Line (TBL). The main scientific and practical problem and challenge facing TBL is the lack of a single unit of measurement. For example, the profit can be estimated in dollars or another currency, but how can social capital be measured? Several TBL assessment methods are available – money (in a specific currency), indexing criteria. However, both methods of evaluation are not considered appropriate, as it is not clear how to quantify philosophical things or other more difficult definitions in monetary terms. In conclusion, from the point of view of an investor/organization, it is preferable to consider sustainable investment based on the Triple Bottom Line theory, which integrates the assessment of sustainable investment in economic, environmental and social fields. [From the publication]

• Darnaus vystymosi sričių dinamikos vertinimas Lietuvoje / Remigijus Čiegis, Aidas Dilius, Asta Mikalauskienė. Regional formation and development studies. 2014, Nr. 1 (12), p. 45-59.
• Darnumo vystymas organizacijose: problemos ir iššūkiai / Nijolė Petkevičiūtė, Asta Balčiūnaitienė. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka 2018, 20, p. 232-260.
• Darnus miestų vystymasis ir Europos Sąjungos investicijų įsisavinimas / Remigijus Čiegis, Aistė Žalevičienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2012, Nr. 1 (30), p. 42-51.
• Ekonomikos plėtra darnaus vystymosi aspektu / Remigijus Čiegis, Ramunė Zeleniūtė. Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai. 2008, t. 2, Nr. 1, p. 37-54.
• Investicijų skatinimas Lietuvoje: perspektyvūs strateginiai sprendimai / Algimantas Laurinavičius. Viešasis administravimas. 2012, Nr. 2, p. 38-49.
• Įmonių socialinės atsakomybės vertinimas finansuotojo požiūriu : disertacija / Indrė Slapikaitė. Vilnius : Technika, 2017. 119 p.
• Jūrų uosto plėtra darnaus vystymosi kontekste / Audrius Kutkaitis, Jonas Čepinskis. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 2 (26), p. 121-129.
• Koordinavimo sistemos sąsajos su darniu vystymusi tinklinėje organizacijoje / Darius Burgis, Edgaras Ribačonka. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 1 (25), p. 70-76.
• Materialiųjų investicijų analizė ir jų įtakos vertinimas / Vladislav Tomaševič, Jonas Mackevičius. Verslo ir teisės aktualijos. 2010, t. 5, p. 186-203.
• Paramos smulkiam ir vidutiniam verslui įtakos darniam vystymuisi vertinimas / Gintautas Šivickas, Artūras Simanavičius, Algirdas Pukis. Ekonomika ir vadyba. 2010, Nr. 15, p. 792-798.
• Tvarumas, darnumas, tausumas ir kiti angl. 'sustainability' atitikmenys Europos Sąjungos institucijų dokumentuose / Robertas Stunžinas. Terminologija. 2015, 22, p. 110-126.
• Valstybės parama kaip smulkiojo ir vidutinio verslo darnaus vystymosi prielaida / Violeta Grublienė, Sigita Lengvinienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, Nr. 1 (25), p. 107-115.
• Verslas ir darnaus vystymosi įgyvendinimas / Dalia Štreimikienė, Ruslan Kovaliov. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2007, Nr. 41, p. 151-167.