Lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasių semantika tipologinių duomenų kontekste

LTStraipsnyje nagrinėjami pirminiai lietuvių kalbos veiksmažodžiai siekiant parodyti, jog jų priklausymą kuriam nors iš dviejų pagrindinių pirminių veiksmažodžių kaitybos poklasių didele dalimi lemia tam tikros jo semantikos savybės, o būtent, veiksmažodžio žymimos situacijos tipas ir struktūra. Pirmojoje straipsnio dalyje trumpai apibūdinama pirminių lietuvių kalbos veiksmažodžių kaitybos klasių sistema. Antrojoje dalyje nuodugniai nagrinėjamos dviejų didžiausių pirminių veiksmažodžių poklasių semantinės charakteristikos. Trečiojoje dalyje pateikiami tipologiniai duomenys: analizuojami panašūs gruzinų kalbos reiškiniai. Dviem gausiausioms lietuvių kalbos pirminių veiksmažodžių klasėms – j-veiksmažodžiams ir n/st-veiksmažodžiams – būdingos ryškios semantinės dominantės. n/st-veiksmažodžių branduolys – predikatai, žymintys potencialų ar realų subjekto būsenos pasikeitimą ar į tokį pasikeitimą vedantį baigtinį procesą. Šį prototipą atitinka didžioji dauguma n/st-veiksmažodžių, taip pat ir negausios šios klasės dvivalentės leksemos. Iš pirmo žvilgsnio mažiau vienalytė j-veiksmažodžių klasė apima tiek tranzityvinius veiksmažodžius, kurių didžioji dauguma atitinka tranzityvumo prototipą, tiek intranzityvinius veiksmažodžius, kurių svarbiausia tai, jog jie žymi nebaigtinį procesą, kauzuojamą subjekto valios ar jo vidinių savybių. Minėtosios pirminio veiksmažodžio semantikos ir morfologinės makroklasės koreliacijos pasižymi aukštu statistinio reikšmingumo laipsniu ir greičiausiai atsirado dėl atitinkamų semantinių priešpriešų sugramatinimo.Reikšminiai žodžiai: Pirminiai veiksmažodžiai; Semantika; Primary verbs; Semantics.

ENThe paper focuses on the two major subclasses of the so-called "primary" verbs in Lithuanian and claims that the membership of a lexeme in each of these classes is largely determined by the verb's semantics. Thus, verbs which form their présent tense with the nasal infix or -st suffix tend to express uncontrollable change of state of their subject, while verbs forming their present and past tenses with the -j suffix (alternatively: palatalization of the stem-final consonant) are either transitive or denote processes originating from an active participant and implying a perceivable effect. The distribution of intransitive verbs between the two classes in Lithuanian is regarded as a manifestation of the cross-linguistic phenomenon of "split intransitivity". A comparison with the verbal system in Georgian reveals non-trivial similarities between the two languages in the domain of verb classification. This suggests that the Lithuanian situation is not accidentai and can be ascribed to universals of the mapping between lexical semantics and morphosyntax. [From the publication]