On the typology of inflection class systems

LTLinksniuojamos klasės yra idealaus kaitomų-sintetinių kalbų tipo nuosavybė. Tokiu būdu stipria kaitybos sistema pasižyminčios kalbos turi sudėtingiausią vertikalią ir horizontalią hierarchinės medžio struktūros susisluoksniavimą. Silpną kaitybos sistemą turinčios kalbos, kurios taip pat priartėja prie idealaus izoliacinio tipo arba tų kalbų, kurios dar yra artimos ir agliutinaciniam tipui, turi daug seklesnę struktūrą. Tokios ypatybės išplaukia iš Natūralios Morfologijos principų ir priklauso nuo makroklasių, klasių, subklasių, subsubklasių ir kitokių vienarūšių mikroklasių kilmės hierarchijų skirtumo. Pagrindinės kalbos, iliustruojančios šią teoriją yra lotynų, lietuvių, rusų, vokiečių, prancūzų, suomių, vengrų ir turkų kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Morfologija; Kaityba; Morphology; Inflection.

ENInflectional classes are a property of the ideal inflecting-fusional language type. Thus strongly inflecting languages have the mostly complex vertical and horizontal stratification of hierarchical tree structures. Weakly inflecting languages which also approach the agglutinating type have much shallower structures. Such properties follow from principles of Natural Morphology and from the distinction of the descendent hierarchy of macroclasses, classes, subclasses, etc. and homogenous microclasses. The main languages of illustration are Latin, Lithuanian, Russian, German, French, Finnish, Hungarian and Turkish.