Šiaulių dvaras Šiaurės vidurio Lietuvos dvarviečių archeologinių tyrimų kontekste

LTLietuvos dvarai – svarbi istorijos ir kultūros paveldo sritis, kuri jau daug dešimtmečių tyrinėjama įvairiais aspektais – istoriniu, architektūriniu, ekonominiu, kultūriniu, menotyriniu ir paveldosauginiu. Tuo tarpu dvarvietės archeologiniais metodais tirti pradėtos palyginti neseniai. Dvarai intensyviau imti tyrinėti tik XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, o pastaraisiais dviem dešimtmečiais didesnės ar mažesnės apimties archeologiniai tyrimai kasmet atliekami net keliolikoje ar keliose dešimtyse dvarviečių. 2023 metų duomenimis, Lietuvoje archeologiškai tyrinėta daugiau nei 200 dvarų sodybų ir dvarviečių, iš jų – 26 Šiaurės vidurio Lietuvoje. Vienas pagrindinių dvarų pažinimo aspektų – dvaro lokacija kraštovaizdyje ir jų statiniai: erdvinis dvaro sodybos pastatų išsidėstymas, jų suplanavimas, statybos technika ir naudotos medžiagos, funkcinė paskirtis. Daugumos dvarų sodybų raida truko ne vieną šimtmetį – buvo keičiamas sodybos suplanavimas, jos užstatymas, vieni statiniai sugriauti karų ar gaisrų metu, kiti nugriauti kaip praradę funkcionalumą, dar kiti perstatyti prisitaikant prie naujų poreikių ar pastatyti nauji, atitinkantys to laikmečio poreikius. Kai kurios šios permainos užfiksuotos išlikusiuose dvarų inventoriuose, rečiau – planuose. Trūkstamos informacijos spragą padeda užpildyti archeologinių tyrimų duomenys. Straipsnio tikslas ir būtų apžvelgti vieno regiono – Šiaurės vidurio Lietuvos – dvarų archeologinių tyrimų dinamiką, jų pobūdį ir svarbiausius rezultatus, įvertinti archeologinių duomenų taikymo galimybes dvarų struktūros raidos tyrimams.Atvejo analizei pasitelkta Šiaulių dvaro sodyba, kurios archeologiniai tyrimai parodė, kad senoji dvaro sodyba kūrėsi šiaurės rytinėje jos dalyje, o XVIII–XIX a. sandūroje dvaro statiniai buvo perkeliami į pietvakarinę jos pusę. Pagrindinės sąvokos: Šiaulių dvaras, Šiaulių ekonomija, inventoriai, pastato pamatai.

ENLithuanian manors are an important area of historical and cultural heritage that has been studied for several decades from various perspectives – historical, architectural, economic, cultural, art-historical and heritage conservation. The perception of manor complexes as the objects of archaeological investigations has appeared in Lithuanian archaeology science only recently. Manors began to be more intensively studied in the last decade of the 20th century, and in the past two decades, archaeological research has been carried out annually at several dozen manor sites, ranging from small-scale to larger-scale investigations. According to data from 2023, more than 200 manor estates and manor sites have been archaeologically studied in Lithuania, 26 of them – in North-Central Lithuania. One of the main aspects of studying manors is their location within the landscape and the buildings they contain: the spatial arrangement of the manor’s buildings, their layout, construction techniques, materials used, and their functional purpose. The structures and functional zones of most manor complexes developed over several centuries – some buildings decayed on their own, others were demolished during the war and still others were rebuilt or newly constructed. Some of these changes are documented in preserved manor inventories, and more rarely in plans. Archaeological research data helps fill in the gaps of missing information. The aim of this article is to review the dynamics of archaeological research of manors in one region – North-Central Lithuania – focusing on the nature of these investigations and their most significant results, as well as to assess the possibilities of applying archaeological data to the study of the development of manor structures. For the case study, the Šiauliai manor estate was selected.Archaeological investigations indicate that the original manor complex was established in the north-eastern part of the estate, whereas at the turn of the 18th and 19th centuries, the manor buildings were relocated to its south-western section. Keywords: Šiauliai Manor, Šiauliai Estate, inventories, building foundations.

• Daugiaprasmis ir daugiaveidis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų dvaras: vaizdinys ir tikrovė. Lietuvos dvarai - praeitis, dabartis ir ateitis. Vilnius: Valstybinė paminklosaugos komisija, 2001. P. 19-27.
• Fauna Šiaulių dvare XVII-XVIII a. pagal zooarcheologinius ir istorinius duomenis. Acta humanitarica universitatis Saulensis 2024, 31, 94-115.
• Istoriniai šaltiniai XVI a. - XX a. pradžios medinės dvarų sodybų architektūros tyrinėjimuose. Acta Academiae Artium Vilnensis 2009, 55, Lietuvos dvarai: kultūros paveldo tyrinėjimai, 77-101.
• Kurtuvėnų dvaras: istorijos pasakojimai. [Kurtuvėnai, Šiaulių r.] : Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, 2016. 87 p.
• Lietuvos architektūros istorija. 2. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 592 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai XVI a. - XVII a. pirmoje pusėje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 286 p.
• Lietuvos dvarų sodybų istorinės raidos bruožai, šaltiniai ir tyrinėjimai. Lietuvos dvarų sodybų atlasas. 1, Šilalės rajono savivaldybė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. P. 15-49.
• Lietuvos medinės pilys.. Vilnius : Diemedis, 1995. 335 p.
• Lietuvos mūro istorija. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 455 p.
• Lietuvos XVII-XIX a. pradžios ikonografijos ir kartografijos šaltiniai Švedijoje.. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2013. 127 p. [33] sulankst. žml. dėkle.
• Medinė dvarų sodybų architektūra. Medinė architektūra Lietuvoje. Vilnius: Vaga, 2002. P. 36-59.
• Medinės ponų namų architektūros raida Lietuvoje XVI a. vid.-XIX a. vid. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. 165 p.
• Neskelbti dvarų istorijos šaltiniai (be Mažosios Lietuvos). Kultūros paminklai 2008, 13, 117-137.
• Palivarkinis ūkis privačiuose Žemaitijos dvaruose XVI amžiuje. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2011. 117 p.
• Šiaulių dvaro sodyba. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais 2011, 250-257.
• Šiaulių dvaro sodyba. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais 2015, 230-233.
• Šiaulių dvaro sodyba. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais 2018, 227-231.
• Šiaulių dvarvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais 2021, 268-271.
• Šiaulių dvarvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2022 metais 2023, 204-210.
• Vietos bendruomenės ir valdžios komunikacijos problemos XVII a. antrojoje pusėje (pagal Šiaulių ekonomijos pavyzdį). Acta historica universitatis Klaipedensis 2019, 39, Unknown land of Žemaitija: the 13th to the 18th centuries, 195-218.
• XV–XVI a. bajorų gyvenamieji pastatai: architektūros pobūdis ir kaita. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, 97, Dvarų kultūra: erdvės, istorija, architektūros paveldas, 156-192.
• Zubovų giminė ir Šiaulių miesto savivaldos reikalai XIX amžiuje (giminės integracijos į miesto visuomenę, aspektas). Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 273-281.
• Žagarės II (Žvelgaičio) piliakalnio ir kapinyno radiniai (kai kuriais Žagarės XII-XIII a. istorijos klausimais). Lietuvos archeologija 2008, 33, 153-186.