Lietuvos dvarų sodybų istorinės raidos bruožai, šaltiniai ir tyrinėjimai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos dvarų sodybų istorinės raidos bruožai, šaltiniai ir tyrinėjimai
Keywords:
LT
Bajorai; Dokumentai; Dvarai; Dvarų istorijos tyrimai; Dvarų istorijos šaltiniai; Dvarų kultūrinis paveldas; Istorija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos dvarai; Paveldas; Šaltiniai, istoriniai.
EN
Documents; Estates cultural heritage; Heritage; Historical sources of Estates; Historiography of Estates; History; Lithuania; Lithuanian Estates; Manor; Nobleman; Source, historical; The Great Duchy of Lithuania.
Summary / Abstract:

LTDarbe pateikiama dvarų istorinės raidos apžvalga. Apibrėžiama istorinė dvaro sąvoka ir pateikiama dvaro sampratos raida. Teigiama, kad įvairiais laikotarpiais dvaro sąvoka interpretuota skirtingai. Nuo XVI a. antrosios pusės dvarais buvo vadinami ir neturintys baudžiauninkų bajorų ūkiai. Po 1861 metų kai kurie prasigyvenę valstiečiai pradėjo pirkti ne tik žemes, bet ir nemažus dvarus. Autorius pažymi, kad tai sukėlė painiavą, nes neretai valstiečių įsigyti dvarai imti vadinti ūkiais, o nuo XX a. pradžios ūkiais vadinti ir anksčiau buvę mažesni dvarai. Keliamos dvarų lokalizacijos problemos. Analizuojama dvaro kilmė iš kiemo, seniausi Lietuvos dvarai, bajorų luomo susidarymas, leniniai dvarai, ekonomijos, seniūnijos. Aptariant žemėvaldą Žemaitijoje XVII – XVIII a., pažymima, kad nemenkų žemės valdų Žemaitijoje turėjo vienuolijos. Aptariami Lietuvos dvarai carinės Rusijos valdymo metais. Pažymima, kad buvę jėzuitų dvarai, priklausę švietimo fondui, pripažinti privačia valdytojų nuosavybe, o caro valdžia suformavo dar vieną dovanojamų valdų rūšį - majoratinius dvarus. Aprašomi dvarai Pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Respublikos metais, dvarų likvidavimas po 1940 metų, jų likimas sovietmečiu ir atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 metais. Analizuojama dvarų kaip kultūrinio gyvenimo centrų reikšmė, dvarų kultūros vertybės, jų apsauga. Aptariami žymiausi darbai, skirti dvarų tyrinėjimams, taip pat dvarų istorijos šaltiniai nuo XV amžiaus.

ENThe article presents a review of historical development of estates. It defines the historical concept of an estate and presents the development of this concept. The author claims that the concept of estate was interpreted differently in different periods. From the second half of the 16th c. households of noblemen without any serfs were also referred to as estates. After 1861, certain richer peasants started buying not only lands but also estates. The author notes that this provoked confusion, since sometimes estates bought by peasants were referred to as farms, and from the beginning of the 20th c. former minor estates were also referred to as farms. The problem of localisation of estates is also discussed. The origin of estate, the oldest Lithuanian estates, the formation of the noble estate, economies, neighbourhoods are analysed. When discussing the land owning in Samogitia in the 17th–18th c., the author notes that monasteries had considerable holdings in Samogitia. Lithuanian estates in Lithuania under the reign of the Russian Tsar are discussed. The author notes that the former Jesuit estates, which once belonged to the education fund, were recognised as private property, and the tsarist authorities formed another type of estates – entitled estates. The estates of the first years of the First Independent Republic of Lithuania, the liquidation of these estates after 1940, their fate during the Soviet period and after the restoration of independence of Lithuania in 1990 are described. The significance of estates as centres of cultural life, their cultural virtues and defence are analysed. The major works aimed at researching estates as well as sources of history of estates from the 15th c. are analysed.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41211
Updated:
2014-05-21 09:27:43
Metrics:
Views: 12
Export: