Fauna Šiaulių dvare XVII-XVIII a. pagal zooarcheologinius ir istorinius duomenis

LTNuo 1589 metų Šiauliai tapo Šiaulių ekonomijos – valdovą išlaikančios valdos – centru. Nuo XVII a. pradžios Šiaulių ekonomija buvo nuolat atiduodama valdyti už paskolas LDK didikams, keitėsi jos laikytojai (1678–1696 metais priklausė karaliui Jonui Sobieskiui). Ekonomiją administravo jų paskirta administracija: ekonomas, viceekonomas, raktų vietininkai. Dvaro administracijos pareigūnams talkino provianto raštininkas ir raštininkas bei kiti pareigūnai. Administracijos rezidencija tapo Šiaulių dvaras. Toliau straipsnyje minima dvaro sąvoka ir bus siejama su dvaru kaip administracijos vienetu ir visas minimas gyvulių ūkis akcentuojamas kaip naudotas dvaro administracijos tikslais. Pirmieji nedidelės apimties archeologiniai tyrimai rezidencinėje Šiaulių dvaro sodyboje atlikti 1997 metais (vadovė – Audronė Šapaitė). 2010–2022 metais dvare vykdyti išsamesni archeologiniai tyrinėjimai. Per šį laikotarpį Šiaulių dvaro teritorijoje ištirtas bendras 533 m2 plotas, žvalgytas 10 577 m2 plotas, lokalizuotos 11 XVIIa.–XX a. pradžioje čia stovėjusių statinių liekanos, surinkti 8 286 archeologiniai radiniai bei gausi zooarcheologinė medžiaga. Iš archeologinių kultūrinių dvaro sluoksnių surinkta ir ištirta 1 114 zooarcheologinės medžiagos fragmentų, datuojamų XVII–XVIII a. Tirta medžiaga pateikia bendrą naminės (85 proc.) ir laukinės (15 proc.) faunos pasiskirstymą turimoje Šiaulių dvaro zooarcheologinėje medžiagoje. Išlikusi medžiaga leidžia pažvelgti į vyravusias tendencijas – naminės ir laukinės faunos kiekių skirtumus, iš dalies – naminių gyvūnų buvimą dvare, prabangos prekių vartojimą ir vakarietiškos kultūros atspindžius Šiaulių dvare.Turimi Šiaulių ekonomijos inventoriai ir gauta statistinė analizė suteikia galimybę išsamiau pažvelgti į XVII–XVIII a. valdovo stalo dvaro Šiauliuose kasdienybę ir išgauti maksimalią informaciją, kurią suteikia turimi / išlikę duomenys. Pagrindinės sąvokos: Šiaulių dvaras, Šiaulių ekonomija, inventoriai, zooarcheologija, naminė fauna, laukinė fauna, medžioklė.

ENSince 1589, Šiauliai became the center of Šiauliai Crown Estate, which maintained the ruler’s estate. From the 17th century onwards, Šiauliai Crown Estate was constantly entrusted to manage by loans to nobles of the Grand Dutchy of Lithuania, with its administrators changing over time (from 1678 to 1696, it belonged to King John III Sobieski). Šiauliai Crown Estate was administered by their appointed administration: an economist, vice-economist, and local officials. Officials of the manor administration were assisted by provision clerks, scribes, and other staff. The residence of the administration became Šiauliai Manor. The first small-scale archaeological investigations in the residential estate of Šiauliai Manor were carried out in 1997 (led by Audronė Šapaitė). More extensive archaeological excavations were conducted at the manor between 2010 and 2022. During this period, a total area of 533 square meters was excavated, and 10,577 square meters were surveyed. The remains of 11 structures dating from the 17th century to the early 20th century were localized within the territory of Šiauliai Manor, and 8,286 archaeological artifacts were collected along with abundant zooarchaeological material. In total, 1,114 fragments of zooarchaeological material dating from the 17th to the 18th centuries were collected and analyzed from archaeological cultural layers of the manor. The studied material provides an overview of the distribution of domestic (85 %) and wild (15 %) fauna in the zooarchaeological material of Šiauliai Manor. The surviving material allows insights into prevailing trends such as differences in the quantities of domestic and wild fauna, and to some extent, the presence of domestic animals in the manor, as well as the consumption of luxury goods and reflections of Western culture in Šiauliai Manor.Šiauliai economy and the obtained statistical analysis provide an opportunity to gain a more comprehensive understanding of the daily life of the ruler’s table in Šiauliai Manor during the 17th–18th centuries and to extract the maximum information from the available/remaining data. Keywords: Šiauliai Manor, Šiauliai Crown Estate, inventories, zooarchaeology, domestic fauna, wild fauna, hunting.

• Horse burials from Middle Lithuania: a palaeopathological investigation.. Diet and health in past animal populations: current research and future directions. Oxford: Oxbow Books, 2005. P. 69-74.
• Lietuvos architektūros istorija. 2. Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 592 p.
• Šiaulių dvaro sodyba. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2014 metais. 2015, p. 230-233.
• Šiaulių dvaro sodyba. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2017 metais. 2018, p. 227-231.
• Šiaulių dvarvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2020 metais. 2021, p. 268-271.
• Vietos bendruomenės ir valdžios komunikacijos problemos XVII a. antrojoje pusėje (pagal Šiaulių ekonomijos pavyzdį). Acta historica universitatis Klaipedensis 2019, t. 39, Unknown land of Žemaitija: the 13th to the 18th centuries, p. 195-218.
• Žemėvalda ir socialinė-ūkinė struktūra Klaipėdos valsčiuje: pirmieji sekuliarizuotos Prūsijos dešimtmečiai. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2023. 669 p.