Dorovinio auklėjimo tradicija ir jos kaita: nuo liaudies ligi teorinės pedagogikos
LTStraipsnyje nagrinėjama dorovinio auklėjimo tradicija istoriniu ir teoriniu lygmeniu kaip lietuvių etninės kultūros ir liaudies pedagogikos sritis. Siekiama išanalizuoti vaikų ir jaunimo dorovinio auklėjimo, kaip asmenybės dvasinio ugdymo pagrindo, aktualumų, aptarti dvasingumo ištakas ir jo reikšmę lietuvių tautinei savimonei. Remiantis istoriškai susiformavusiomis dvasinio ugdymo vertybėmis, atskleidžiama dorovinio auklėjimo praktika, kurioje žmogaus tvirti ryšiai su religija, gamta, darbu, tėvų ugdomasis potencialas, kolektyvinis gyvenimo būdas šeimoje ir su juo susiję papročiai bei tradicijos buvo svarbiausi jaunimo rengimo doroviniam gyvenimui veiksmai. Straipsnyje taip pat aptariamas dorovinio auklėjimo tęstinumas, kaip per istorijos tėkmę susiformavusios tradicinės dorovinės vertybės kito veikiamos įvairių sovietinio laikotarpio ir šiuolaikinės demokratinės visuomenės veiksnių, prieštaravimų tarp kolektyvinio ir individualaus gyvenimo būdo, autoritarinių ir demokratinių santykių, gilėjančio atotrūkio tarp kartų ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dorovinis auklėjimas; Dorovinis ugdymas; Dvasinis ugdymas; Etninė kultūra; Tradicija; Tradicinė moralė; Education; Ethnic culture; Moral education; Spiritual; Spiritual education; Tradition; Traditional moral.
ENThe article deals with the tradition of moral education as a part of Lithuanian ethnic culture and folk pedagogy on the historical and theoretical levels. The historiography of Lithuanian folk pedagogy shows that a lot of attention has been directed towards the strengthening of ties between the child and traditions in the educational process. The main purpose is to reveal the topicality of child and youth moral education and its influence on spiritual spread and Lithuanian ethnic consciousness. Moral education, the main factors of which include man's strong links with religion, nature and work, the educational role of parents, collective way of living and the transfer of customs and traditions from generation to generation, are revealed on the basis of historical values of spiritual education. The article also expresses the view on the continuity of moral education, its changes in the Soviet period and relations of democratic society. The experience of Lithuanian folk pedagogy allows asserting that the environment provides enormous potential for man's national perfection. Experience in the use of the child's environment for education and traditions of respect to human beings and environment may be used at present for the education of children and young people in the national spirit taking into account the challenges of globalization. [From the publication]
- Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda / Vanda Aramavičiūtė. Vilnius : Gimtasis žodis, 2005. 278 p.
- Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje / Juozas Uzdila. Vilnius : Academia, 1993. 192 p.
- Dvasingumas žmogaus pasaulyje / sudarytojai ir rengėjai Jonas Kievišas, Rimantė Kondratienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 439 p.
- Įvadas / Jonas Kievišas. Ugdymo dvasingumo kontekstas / sudarytojas ir rengėjas Jonas Kievišas. Vilnius: Žuvėdra, 2014. P. 13-46.
- Jungtys / Meilė Lukšienė ; [sudarė Ramutė Bruzgelevičienė]. Vilnius : Alma littera, 2013. 510 p.
- Lietuvių liaudies pedagogika - jaunosios kartos socializacijos fenomenas ( XIXa. antroji pusė - XXa. pradžia).. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2006. 212 p.
- Lietuvių mitologija / parengė Norbertas Vėlius ; [redaktorė Rima Mekaitė]. Vilnius : Mintis, 1995-2004. 3 t. (606, 466, LXIV, 605 p.).
- Mitinis vandens įprasminimas lietuvių tautosakoje ir tikėjimuose : disertacija / Lina Būgienė. Vilnius, 1999. 100 lap.
- Tautinė savivoka / Romualdas Grigas. Vilnius : Rosma, 2001. 291 p.
