Mitinis vandens įprasminimas lietuvių tautosakoje ir tikėjimuose : disertacija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mitinis vandens įprasminimas lietuvių tautosakoje ir tikėjimuose: disertacija
Alternative Title:
Mythical Provision of a Sense to Water in Lithuanian Folklore and Beliefs
Publication Data:
Vilnius, 1999.
Pages:
100 lap
Notes:
Dr. disert. (humanit. m.) - Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1999. Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTVandens įprasminimo, simbolinio jo funkcionavimo tema tradicinėje lietuvių kultūroje yra labai plati ir sudėtinga. Vanduo nėra vienareikšmiškai suvokiama substancija. Įvairūs jo pavidalai traktuojami ir vertinami visiškai skirtingai. Svarbiausieji mitinio vandens įprasminimo bruožai lietuvių tautosakoje ir tikėjimuose atsiskleidžia per universaliųjų priešpriešų sistemą ir per simbolinius vandens įvaizdžio santykius su kitais mitiniais įvaizdžiais; taip pat per tradicinės kultūros postuluojamą skirtingų vandens apraiškų reikšmę žmogaus gyvenime. Etiologinėse lietuvių sakmėse apie pasaulio sukūrimą vanduo pasireiškia kaip pirmapradė būsena bei pasaulio kūrimo aplinka, tuo būdu reprezentuodamas tam tikrą pradinę egzistencinę situaciją. Liaudiškosios eschatologijos atgarsių išsaugojusiuose lietuvių padavimuose bei sakmėse vanduo vaizduojamas kaip grėsminga jėga. Vanduo yra susijęs su visais trimis mitinio erdvės modelio „aukštais“ ir simboliškai jungia juos į vieną visumą. Vis dėlto sąsajos su požemiu, žeme ir dangumi atskleidžia skirtingus mitinio vandens įprasminimo aspektus tradicinėje lietuvių pasaulėžiūroje. Vanduo kaip chtoniškosios (požemio) sferos dalis tradicinėje kultūroje siejamas su grėsme, pavojumi, baime ir mirtimi. Vanduo „žemiškoje“ plotmėje suvokiamas kaip gamtinė realija, reikšminga kasdienei ūkinei žmogaus veiklai. Su dangumi tradicinėje lietuvių pasaulėžiūroje paprastai siejamas tyras ir tekantis vanduo. Pagrindinė mitinio vandens įvaizdžio savybė, atsiskleidžianti lietuvių tautosakoje bei tikėjimuose, – jo ambivalentiškumas. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe topic of giving a sense to water and its symbolic functioning is very wide and complex. Water is not an unambiguously perceived substance. Its different forms are treated and evaluated completely differently. The most important features of mythical provision of a sense to water in Lithuanian folklore and beliefs reveal themselves through the system of universal oppositions and symbolic relations of the image of water with other mythical images; as well as through the different meaning of various manifestations of water in a human life, as it is postulated by the traditional culture. In etiological Lithuanian sagas telling about the creation of the world, water manifests itself as a primordial state and the environment of the creation of life, thus representing a certain primary existential situation. Lithuanian stories and sagas that have preserved the reverberations of the folk eschatology show water as a threatening force. Water is linked to all the three “stories” of the mythical model of the Earth and unites them symbolically into one whole. However, connections with the underworld, the ground and the heaven reveal different aspects of the mythical provision of a sense to water in the traditional Lithuanian outlook. Water as a part of the chtonic (underworld) sphere is linked with the threat, danger, fear and death in traditional culture. Water on the “ground” plane is perceived as a natural reality important for daily human activity. It is pure and running water that is usually linked with heaven in the traditional Lithuanian outlook. The main feature of the mythical image of water, revealed in the Lithuanian folklore and beliefs, is its ambivalence.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11370
Updated:
2022-03-05 12:30:07
Metrics:
Views: 29
Export: