Mažosios Lietuvos mokykla

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Mažosios Lietuvos mokykla
Publication Data:
Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2003.
Pages:
847 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Keli palydimieji žodžiai — I. Iš pradžių buvo elementorius — Švietimas ir mokykla Kryžiuočių ordino valstybėje. Pavergtųjų vietos gyventojų socialinė-juridinė būklė. Reikmė prusinti dalį prūsų jaunuomenės. Seniausių mokomųjų knygų, rašytinių tekstų prūsų kalba beieškant. Prūsų genčių senosios kultūros, kalbos sunykimas XV–XVI a. — II. Mažosios Lietuvos formavimasis — III. Ugdymo sistemos kūrimas pasaulietiškoje Prūsijos Kunigaikštystėje. Liuteronų Bažnyčios požiūris į tautinių mažumų kalbas, žmonių mokslinimą. Švietimo reformos metmenys ir nuostatos. Parapinės mokyklos. Švietimo įstaigų tinklo kūrimas Mažojoje Lietuvoje. Parapinių mokyklų mokymo turinys. Pirmasis lietuvių elementorius — IV. Mažosios Lietuvos socialinė-kultūrinė plėtotė XVII a. Jungtinės Prūsijos–Brandenburgo valstybės formavimasis. Tolesnis parapinių mokyklų steigimas. Recessus generalis – svarbiausias XVII a. lietuviškų mokyklų darbą reglamentuojantis dokumentas. Antrasis lietuviškas elementorius – leidinio „Katechizmas maziasnis“ sudėtinė dalis. D. Kleino „Grammatica Litvanica“ — V. Mokykla XVII–XVIII a. Mokymo turinio raida, dėstymo metodai. XVI–XVII a. mokomosios knygos, naudotos Mažosios Lietuvos mokyklose. XVI–XVIII a. parapinės mokyklos mokytojas: statusas, kvalifikacija, buitis. Mokiniai, mokykla, mokytojai — VI. XVIII a. – visuotinio privalomojo mokymo sistemos kūrimo laikotarpis. Friedrichas Wilhelmas I – Prūsijos švietimo sistemos reformatorius. Principia regulativa – visuotinio privalomojo jaunosios kartos mokymo įstatymas. Mokyklų statyba 1736–1741 m. — VII. Švietimo sistemos plėtotė, jos ypatumai XVIII a. Elementariosios mokyklos mokymo proceso organizavimas.Elementoriai, katekizmai – svarbiausios mokomosios knygos. Papildomos elementariųjų mokyklų mokomosios knygos. Pirmieji 1736–1741 m. švietimo reformos vaisiai — VIII. XVIII–XIX a. aukštesniosios Mažosios Lietuvos mokyklos. Bendrojo lavinimo aukštesniosios mokyklos. Mokytojų seminarijos. Preperandumai. Lietuvių kalbos seminarai — IX. Ugdymo filosofija, pedagoginė mintis: raida, poveikis švietimo sistemoms ir mokymo praktikai. Prūsijos monarchai, jų vykdyta švietimo politika. Ugdymo koncepcijų ir teorijų poveikis Mažosios Lietuvos mokyklai — X. XIX a. švietimo sistemos, mokymo turinio reformos. Valstybinės švietimo sistemos suformavimas. K. Raumerio ir F. Stiehlio direktyva. 1845 m. Prūsijos provincijos liaudies mokyklų įstatai. 1872 m. spalio 15 d. Prūsijos karalystės švietimo sistemos įstatymas — XI. Liaudies mokyklų vadovėliai. XIX a. lietuviški pradžiamoksliai. Antrinės liaudies mokyklų mokomosios knygos — XII. Lietuvių kalbos smelkimas visuomeniniame gyvenime — XIII. Mokykla germanizavimo laikotarpiu. Kiti Prūsijos vyriausybės įsakai, išguję lietuvių kalbą iš mokyklų. Valdžios ir visuomenės požiūris į pradėtą germanizaciją. Kova už lietuvių kalbos teises. Lietuviškų mokyklų nykimas, jaunosios kartos germanizacija XIX–XX a. sandūroje. Evangelikų reformatų ir kataliku, mokyklos Prūsijoje — XIV. Pedagoginė mintis ir mokykla XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Mažosios Lietuvos socialinio-kultūrinio gyvenimo pobūdis, savitumas. Mokslininkai mažalietuviai. Mažosios Lietuvos švietėjai, jų pedagoginės idėjos. XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios liaudies mokyklų statiniai.Tradicinės švietimo sistemos pokyčiai: profesinės ir pagalbinės mokyklos — XV. Klaipėdos krašto susidarymas. Prancūzijos valdymo laikotarpis (1920 05 15–1923 01 15) — XVI. Tautinės mokyklos kūrimas Klaipėdos krašte 1923–1939 m. Mokykla, mokytojai, pertvarkymai ir reformos 1924–1939 m. Mokymo programos, ugdymo pobūdis, mokyklos struktūra. Klaipėdos krašto mokytojų susivienijimai. Vadovėliai ir mokomosios knygos. Vaikų darželiai — XVII. Lietuvininkai Rytprūsiuose tarpukario laikotarpiu — XVIII. Paskutinės Klaipėdos krašto dienos — Mokyklų istorijos. Pradinės mokyklos. Aukštesniosios mokyklos. Aukštosios mokyklos. Žymesni Mažosios Lietuvos švietėjai — Pabaigos žodis — Summary — Priedai — Šaltiniai ir literatūra — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Mažoji Lietuva; Mokyklos; Pradinės mokyklos; Prūsijos vidurinės mokyklos; Mokytojai; Karalienės seminarija; Pedagoginis institutas.
EN
The Lithuania Minor; Schools; Elementary schools; Secondary schools in Prussia; The teachers; The Queen's seminary; The Pedagogical Institute.
Summary / Abstract:

LTKnygoje apžvelgta keturių šimtmečių Mažosios Lietuvos mokyklos raida. Šis leidinys laikytinas 1997 m. išėjusio spaudinio Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI-XXamžiuje tąsa. Abu juos sieja logiškas ryšys: Bažnyčia ir mokykla veiksmingai formavo lietuvininkų genties dvasinę kultūrą, ilgiems amžiams nulėmė jų mąstyseną, gyvenimiškąją filosofiją. Ši aplinkybė nulėmė ir panašią abiejų knygų struktūrą. Norint šią gentį pažinti, nueitąjį kelią, pokyčius suprasti, privalu tyrinėti tiek vieną, tiek kitą. Knygoje pirmiau apžvelgta bendroji mokyklos, švietimo sistemos ir pedagoginės minties raida, tada plačiau ar siauriau primenama atskirų švietimo įstaigų – 455 pradinių, 21 aukštesniųjų ir 3 aukštųjų mokyklų – raida, žymesni pedagogai, krašto švietėjai, primintos šviesuomenės pastangos išsaugoti krašte gimtąją kalbą. Rašant šią knygą, remtasi archyvų šaltiniais, lietuvių (V. Biržiškos, A. Bruožio, V. Nausėdos, V. Vileišio), vokiečių autorių (G. Dusterhauso, H. Frohncbergo, W. Hubatscho, A. Kcilo, H. Notbohmo, J. Sembritzkio) darbais, amžininkų memuarine medžiaga, išlikusiais privačiais dokumentais, žinynais, įvairių laikotarpių lietuvių ir vokiečių periodine spauda. Savo turimomis knygomis, dokumentais dalijosi Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras, Lietuvininkų bendrija Mažoji Lietuva, Šilutės kraštotyros muziejus. Nemaža faktų autoriui pateikė buvę tarpukario Klaipėdos krašto mokyklų moksleiviai.

ENThe book reviews a four centuries’ long development of schools in Lithuania Minor. This publications is considered to be a continuation of a printing “The Church of Lithuania Minor in the 16th–20th c.”, which was published in 1997. They are both connected through a logical link: The Church and the schools efficiently formed the spiritual culture of the Prussian Lithuanians and shaped their worldviews and philosophies for many years to come. This also determined the similarities in the structures of the both books. In order to perceive this nation, their life path and changes, the both publications should be analysed. The book first of all reviews the general development of the school, the system of education and the pedagogical thought. Then it deals with the development of individual educational institutions – 455 primary, 21 vocational and 3 higher schools of education and their well-known teachers. It also reminds of the efforts the education society took to preserve the native language in the region. The book is based on archive sources: Lithuanian authors (V. Biržiška, A. Bruožys, V. Nausėda, V. Vileišis), German authors (G. Dusterhaus, H. Frohncberg, W. Hubatsch, H. Notbohm, J. Sembritzki), memoirs of contemporaries, survived private documents, encyclopaedias, Lithuanian and German periodic press of various periods. The Museum of Lithuania Minor, the History Centre of Western Lithuania and Prussia, the Society of Prussian Lithuanians “Lithuania Minor”, and the Museum of Local Studies of Šilutė provided their books and documents. Many interesting facts were provided to the author by former students of schools of interwar region of Klaipėda.

ISBN:
9955585234
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46020
Updated:
2020-05-22 19:17:28
Metrics:
Views: 113    Downloads: 1
Export: