Erdvės matmuo Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio ir Broniaus Radzevičiaus prozoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Erdvės matmuo Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio ir Broniaus Radzevičiaus prozoje
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000.
Pages:
159, [1] p
Series:
Naujosios literatūros studijos
Notes:
Bibliografija prie skyrių ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įvadas — Vaizdo raiška — Virstanti vertikalė. Antano Škėmos apsakymų ciklas „Olofernas“ — Mirties pėdsakas, portreto rekonstrukcija. Škėmos romanas „Balta drobulė“, apsakymai — Peizažas ir portretas Broniaus Radzevičiaus apsakymuose ir romane „Priešaušrio vieškeliai“ — Horizonto link. Algirdo Landsbergio romano „Kelionė“ erdvės modeliavimas. Kelionės erdvė. Centras ir policentrizmo užuomazga — Summary — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Mirtis / Death; Proza / Prose.
Summary / Abstract:

LTMonografijoje analizuojamos Antano Škėmos, Algirdo Landsbergio bei Broniaus Radzevičiaus kūrybai būdingos literatūros vaizdo erdvės konfigūracijos. Šių kūrėjų prozoje išplėtotas kelionės archetipas, susijęs su jiems bendra egzistencine problematika, leidžia pažvelgti į kelionę – erdvių kaitą – ne tik kaip į autoriaus patirčių pėdsaką tekste, bet ir kaip į sąmoningo atstumo nulemtą simbolinę visumą. Gyvenimo/mirties ciklas lietuvių moderniajame romane išreiškiamas kaip kelionė ieškant aukštesnės jėgos. Detaliai analizuojant Škėmos, Landsbergio bei Radzevičiaus prozą siekiama literatūrinio vaizdo erdvinę sandarą. Monografijoje aprašoma virstanti vertikalė Škėmos apsakymų cikle „Olofernas“, mirties pėdsakas ir portreto rekonstrukcija romane „Balta drobulė“ ir apsakymuose, peizažas ir portreto kūrimas Radzevičiaus apsakymuose ir romane „Priešaušrio vieškeliai“, horizonto matmuo ir erdvės modeliavimas Landsbergio romane „Kelionė“. Rašytojų kūrinių kelionės archetipas, erdvės centras ir policentrizmo užuomazgos aptariamas paskutiniuose knygos skyriuose. Literatūros erdvė kūriniuose kuriama fragmentiškai, pateikiant savotišką erdvinių nuorodų mozaiką. Erdvės aprašymo paskirtis – įjungti erdvės parametrą į turinio formos planą. Tokia erdvės raiška – erdvinių nuorodų išsisklaidymas teksto paviršiniame lygmenyje – reikalauja rekonstruoti pradinę, vienijančią literatūrinio vaizdo viziją, per kurią galima priartėti prie scenovaizdžio kūrimo pamato ir prie simbolinių vaizdo reikšmių suteikimo plotmės, prie archetipinių vaizdinių, įgyjančių neišsemiamos simbolio daugiaprasmybės.Reikšminiai žodžiai: Centras; Erdvė; Kelias; Kelionė; Mirtis; Peizažas; Portretas; Proza; Vaizdas; Vertikalė; Virstanti vertikalė; Center; Death; Image; Landscape; Picture; Portret; Prose; Road; Space; Travel; Travelling; Vertical; Vertical line; View.

ENAuthor analyses configurations of space of literary image characteristic to the creation by Antanas Škėma, Algirdas Landsbergis and Bronius Radzevičius. Journey archetype elaborated in their prose, related with the existentialism problem common to all of them, allows a reader to take a look at the journey - changes of spaces - not only at the footprint of author's experiences in the text, but also at the symbolic whole determined by conscious distance. Life/death cycle in the Lithuanian modern novel is expressed through a journey in search for higher power. Detail analysis of the prose by Škėma, Landsbergis and Radzevičius pursues spatial composition of literary image. Changing vertical in the cycle of stories "Olofernas" [Olofernas] by Škėma, the footprint of death and portrait reconstruction in the novel "Balta drobulė" [The White Shroud] and in his stories, landscape and portrait creation in Radzevičius' stories and novel "Priešaušrio vieškeliai" [The High Roads Before the Dawn], horizon dimension and space modelling in Landsbergis' novel "Kelionė" [Journey] are described in the monograph. The archetype of journey, spatial centre and beginnings of polycentrism in the writers' works are discussed in the last sections of the book. Literary space is created fragmentarily, by presenting a peculiar mosaic of spatial references. The purpose of space description is to include a parameter of space into the content form plan. Such expression of space - spread of spatial references in the surface level of the text - demands for reconstruction of the initial vision uniting the literary image, through which the foundation of the scenery creation and plane of adding symbolic image meanings, archetypal images acquiring endless multiple meanings of the symbol can be approached.

ISBN:
9986513855
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/39702
Updated:
2013-04-29 00:31:22
Metrics:
Views: 41
Export: