Antano Škėmos teksto strategija : nervingo persodinto augalo giesmė

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antano Škėmos teksto strategija: nervingo persodinto augalo giesmė
Publication Data:
Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004.
Pages:
127 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — Išgyventos patirties ir teksto strategijos ryšys — A. Škėmos autobiografinio teksto analizė — Istorijos išduoti: kartografinė „Oloferno“ analizė — Keturios žmogaus ir medžio giminystės pasakos — „Beržas ir žmogus“: netikėto teksto intarpo vaidmuo — „Saulėtos dienos“: pasakotojo, fokusuotės ir skyrybos ženklų santykis — Eglės „Žilvinėėli“: apostrofos kuriama įtampa — Andrius Gluosnis apysakoje „Izaokas“ — Baigiamosios pastabos — Priedas. Apytikslė chronologinė A. Škėmos biografinių ir kūrybos faktų lentelė — Antanas Škėma's Textual Strategy — Šaltiniai ir literatūra — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Antanas Škėma; Autobiografija; Egzodo literatūra; Erdvė; Laikas; Literatūros kartografijos teorija; Mitas; Naratyvas; Proza; Retorinės priemonės; Skaitytojas; Tekstas; Teksto stategija; Teksto strategijos; Škėma.
EN
Antanas Škėma; Autobiography; Exile literature; Mapping Literary Theory; Myth; Narrative; Prose; Reader; Rhetorical tools; Space; Text; Text strategy; Textual strategies; Time; Škėma.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTKnygoje, remianti šiuolaikine naratyvo ir kritikos teorija, siekiama atskleisti A. Škėmos teksto strategiją. A. Škėmos tekstai ardo nusistovėjusį harmoningo gyvenimo suvokimą. Neapibrėžtumas, charakterizuojantis teksto erdvę, veikėjus ir kalbą – vienas iš skaitytoją trikdančių teksto aspektų; juose, kaip ir daugelyje moderniųjų tekstų, skaitytojas išduodamas, apgaunamas, paliktas likimo valiai. Sukuriamas atstumas tarp skaitytojo ir teksto, apsunkinamas susitapatinimas su tekstu. Tekstas erzina, apgauna, juokiasi, sukuria atstumą, atitolsta, atstumia. Nestabilios sąmonės naracija – vienas iš knygoje analizuojamų klausimų; kitas – tai persodintų augalų, t. y. emigrantų ar išeivių, problema. Abu šie dalykai, t. y. nervingo persodinto žmogaus naracija, nagrinėjami išvien. Analizei parinkti tekstai reprezentuojantys skirtingus A. Škėmos kūrybos laikotarpius: novelės „Beržas ir žmogus“, „Saulėtos dienos“, „Žilvinėėli“, apysaka „Izaokas“. Šiuos tekstus vienija ne tik žmogaus ir augalo ryšys, bet ir „nerviškumo žymės“, pagrindinių veikėjų – pabėgėlių, emigrantų – statusas. Būdingiausia A. Škėmos teksto strategija – perkėlimas. Akcentuojamas fizinis žmonių perkėlimas (persodinimas) į kitas valstybes; persodintais audiniais tampa kitų kultūrinių tekstų citatos; pasakotojo funkcijos perkeliamos skyrybos ženklams („Saulėtos dienos“); pasakojime kilnojama fokusuotė; metoniminis vardo perkėlimas mirusiam vyrui ir persikėlimas į pasaką („Žilvinėėli“); skaitytojas nutolinamas, perkeliamas iš įprastos, pasyvaus besiilsinčiojo pozicijos; suardoma įprasta, nusistovėjusi tvarka.

ENBased on the contemporary theory of narrative and criticism, the book attempts to reveal the strategy of text by Antanas Škėma. Škėma’s texts destroy the established perception of harmonious life. Indefiniteness, which characterises text space, characters and speech, is one of the text aspects that baffle the reader; like in many modern texts, here the reader is betrayed, deceived and stranded. A distance between the reader and the text is created, thus aggravating identification with the text. The text teases, deceives, laughs, creates a distance, pulls off, repels. The narration of unstable consciousness is one of the issues analysed in the book; the other issue is the problems of transplanted plants, i.e. emigrants or diaspora. Both issues, i.e. the narration of a nervous transplanted man, are examined together. The texts chosen for the analysis represent different periods of creation of Škėma: novellas “Beržas ir žmogus” [A Birch and a Human], “Saulėtos dienos” [Sunny Days], “Žilvinėėli”, a short story “Izaokas” [Isaac]. These texts are united not only by the relationship between a human and a plant, but also by the “marks of nervousness”, and the status of the main characters – refugees, emigrants. Transposition is Škėma’s most typical text strategy. Physical relocation (transplantation) of people to other states is highlighted; citations from other cultural texts become transplanted tissues; the narrator’s functions are reassigned to punctuation marks (“Saulėtos dienos”); focus is moved in the narration; metonymic name transposition to the diseased husband and transfer to a fairy tale (“Žilvinėėli”); the reader is estranged and relocated from the ordinary position of a passive resting man; a common regular order is destroyed.

ISBN:
9955120312
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11882
Updated:
2020-09-30 17:25:20
Metrics:
Views: 26
Export: