Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

LTRemiantis geolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, straipsnyje analizuojamos pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominacijos ir vertinimai. Savojo kalbos varianto atpažinimas grindžiamas paprastojo kalbos bendruomenės nario dialekto kompetencijos (angl. dialect competence) ir dialekto vaizdinio (angl. dialect image) analize. Dialekto kompetencija apima pasąmonėje susiformavusias stereotipines kalbos varianto ar jo vartotojo charakteristikas, o dialekto vaizdinius lemia stereotipiniai kalbinių požymių panašumai ir (ar) skirtumai. Tiriamųjų manymu, pagrindinė ir skiriamoji pietų žemaičių varniškių ypatybė dūnininkavimas būdingas tik pačių vyriausių kalbos bendruomenės narių kalboje, jaunimas ir atsikėlusieji iš kitų vietovių kalba arba su bendrine (arba jai tapačia aukštaičių tarmei) kalba, arba su kitomis žemaičių patarmėmis maišytu kalbos variantu. Būdingiausia ypatybe, pagal kurią atpažįstamas savasis kalbos variantas, įvardijamas galūnių trumpinimas. Geografiniai (erdviniai) atstumai – vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką savojo kalbos varianto nominavimui: įprastai varniškiai suteikia arba gyvenamosios vietovės, arba administracinio ar savivaldybės centro, į kurį migruojama, pavadinimą. Tiek vyresniosios ir vyriausios kartos varniškių nuostata, kad jaunimas nekalba tarmiškai, tiek jaunesniosios kartos tiriamųjų savojo kalbos varianto vaizdinio artinimas prie bendrinės kalbos gali rodyti žemaičių varniškių tarminės ir bendrinės kalbos konvergenciją, o apibūdinimai ir nominacijos – tarminio ploto kalbinį heterogeniškumą. Esminiai žodžiai: perceptyvioji dialektologija, kalbinės nuostatos, pietų žemaičiai varniškiai, dūnininkai, savasis kalbos variantas.

ENThis article focuses on the nominations and perceptions of one’s own linguistic variant within the Southern Samogitian subdialect of Varniai, which are analysed using geolinguistic and perceptual dialectological methodologies. Recognition of one’s own linguistic variant is based on the study of dialect competence and dialect image displayed by regular members of the speech community. Dialect competence encompasses all stereotypical characteristics of the language variant and its user formed within one’s subconscious, while dialect images result from stereotypical similarities and/or differences between linguistic features. According to the subjects analysed, the process of replacing the Standard Lithuanian pronunciation of uo or o for ū (dūnininkavimas), which is the main and distinctive characteristic of the Southern Samogitian subdialect of Varniai, is reflected only in the language of the very oldest members of this speech community. Younger generations and individuals who have arrived here from other parts of the country are perceived as using a variant mixed with either Standard Lithuanian (or the Aukštaitian dialect identified with it) or with other Samogitian subdialects. Reduced endings are seen as the most typical feature which helps to identify one’s own linguistic variant. Geographical (spatial) distance is one of the main factors affecting the nomination of one’s own linguistic variant. Speakers of the Varniai subdialect typically assign to their variant the name of their residential area or the administrative (municipality) centre they are migrating to. The study also shows that older and oldest generation speakers of the Varniai subdialect believe that young people do not use the dialect, while the image of their own variant prevalent amongst the younger generation is closer to Standard Lithuanian.Both of these findings suggest a convergence of dialectal and standard language within the Varniai subdialect, with characterisations and nominations pointing towards the linguistic heterogeneity of this dialectal area. Keywords: Perceptual dialectology, language attitudes, Southern Samogitian subdialect of Varniai, dūnininkai, own linguistic variant.

• Bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių kalbinio standarto plote tyrimas: vienos Kauno rajono gimnazijos atvejis. Lietuvių kalba 2019, 13, 1 pdf (20 p.).
• Jaunųjų rytų aukštaičių - anykštėnų, kupiškėnų ir uteniškių - tarminės kalbos vaizdiniai: ribos ir objektyvusis tarmiškumas.. Acta linguistica Lithuanica 2024, 91, 198-223.
• Jaunųjų rytų aukštaičių – kupiškėnų ir uteniškių – kalbinės gimtinės vaizdiniai. Acta linguistica Lithuanica 2019, 81, 175-198.
• Jaunųjų vakarų aukštaičių kauniškių kalbinės gimtinės vaizdiniai: Kauno, Jurbarko, Šakių ir Marijampolės kalbinis (ne)giminiškumas. Bendrinė kalba 2019, 92, 1 pdf (27 p.).
• Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
• Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės.. Darbai ir dienos 2016, 65, 31-52.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap. 1 kompakt. plokštelė.
• Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 347 p.
• Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose. Verbum 2016, 7, 17-33.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai: (edukologija ir kiti socialiniai mokslai).. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys: variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis). Acta linguistica Lithuanica 2016, 74, 89-120.
• Pietų žemaičių raseiniškių kalbinis pereigiškumas: horizontalusis ir vertikalusis variantiškumas. Vilnius, 2021. 175 p.
• Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai. Acta linguistica Lithuanica 2020, 83, 227-247.
• Socialinių tyrimų metodai: apklausa. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014. 284 p.
• Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu.. Vilnius : Registrų centras, 2016. 391 p.
• Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022. 331 p.
• Tarminio kalbėjimo estetinė vertė: nuostatų tyrimas. Tekstai ir kontekstai: transformacijų kaita 2007, [1], 211-223.
• Tarminio kalbėjimo kultūrinis aspektas. Acta Baltico-Slavica 2006, 30, 567-583.
• Tarmiškumas kaip išmatuojamas dydis.. Lietuvių kalba 2020, 15, 1 pdf (11 p.).
• Vakarų žemaičių tarmės ypatybės. Tautosakos darbai 2007, 34, 194-206.
• Vilkaviškio jaunuolių kalbinė gimtinė: ribos, taisyklingumo ir patrauklumo vertės. Verbum 2016, 7, 84-100.
• XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas: žemėlapiai ir jų komentarai.. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.