Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai
Alternative Title:
Dialect nominations and evaluations in the area of the southern Samogitian of Raseiniai
In the Journal:
Acta linguistica Lithuanica. 2020, t. 83, p. 227-247
Keywords:
LT
Kelmė; Raseiniai; Tauragė; Lietuva (Lithuania); Bendrinė kalba. Kalbos norminimas / Standard language. Language standartization; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto (Kemės, Raséinių ir Taurags zonų) respondentų tarmių nominacijos ir jų vertinimai. Visų trijų zonų tiriamųjų sąmonėje įsitvirtinusi ryški žemaičių ir aukštaičių tarmių opozicija. Pastaroji tapatinama su bendrine lietuvių kalba. Respondentų nuomone, žemaičių tarmė – nesuprantama ir lengvai atpažįstama. Ji vartojama kituose miestuose (vietovėse), kurių gyventojai savo šnekamojoje kalboje realizuoja tiriamųjų vardijamus reprezentatyvius žemaičių tarmės bruožus. Aukštaičių tarmė, pasižyminti estetiškumu, suprantamumu, taisyklingumu ir atitinkanti bendrinės kalbos sąvokos sampratą, vartojama artimiausiuose Aukštaitijos etnografinio regiono bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose (vietovėse) ir Vidurio Lietuvoje. Nuo kalbinėje gimtinėje vartojamo kalbos varianto ir bendrinės kalbos labiau nutolusios aukštaičių šnektos raseiniškių asocijuojamos su miestų pavadinimais ir įvardijamos tarmėmis. Žemaičių ir aukštaičių tarmių vertinimai leidžia daryti prielaidas dėl spartaus viso pietų žemaičių raseiniškių arealo aukštaitėjimo (ypač Kemės zonoje, kur dažniausiai žemaičių tarmė vertinama kaip nesuprantamiausia). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Perceptyvioji dialektologija; Kalbinė gimtinė; Pietų žemaičių raseiniškių patarmė; Tarmė; Bendrinė kalba; Perceptive dialectology; Linguistic homeland; Southern Samogitian subdialect of Raseiniai; Dialect; Standard language.

ENBased on the methodologies of perceptual dialectology, the article addresses dialect nominations and evaluations of the respondents from the area of the Southern Samogitian subdialect of Raseiniai (areas of Kelmė, Raseiniai and Tauragė). There is a clear opposition between Samogitian and Aukštaitian dialects established in the consciousness of the respondents from all three areas. The latter is associated with Standard Lithuanian. According to the respondents, the Samogitian dialect is incomprehensible and easily recognizable. It is used in other towns (localities) whose residents realise the representative features of the Samogitian dialect specified by the respondents in their spoken language. The Aukštaitian dialect, which demonstrates aesthetics, understandability, correctness and meets the concept of the standard language, is spoken in the nearest towns of the ethnographic region of Aukštaitija and Lithuania’s largest cities (localities) and Central Lithuania. The speakers of the subdialect of Raseiniai associate the Aukštaitian local dialects (Lith. šnektos), which exhibit greater differences compared to the language variant spoken in their linguistic homeland and the standard language, with the names of towns and refer to them as dialects (Lith. tarmės) The evaluations of Samogitian and Aukštaitian dialects lead to an assumption concerning the rapid shift of the whole area of Southern Samogitian of Raseiniai into Aukštaitian (in particular in the area of Kelmė where the Samogitian dialect is most commonly evaluated as most incomprehensible). [From the publication]

DOI:
10.35321/all83-11
ISSN:
1648-4444
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/91280
Updated:
2021-03-15 14:49:14
Metrics:
Views: 32    Downloads: 6
Export: