Pietų žemaičių raseiniškių tarmių nominacijos ir įverčiai
LTStraipsnyje, remiantis perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, nagrinėjamos pietų žemaičių raseiniškių patarmės ploto (Kemės, Raséinių ir Taurags zonų) respondentų tarmių nominacijos ir jų vertinimai. Visų trijų zonų tiriamųjų sąmonėje įsitvirtinusi ryški žemaičių ir aukštaičių tarmių opozicija. Pastaroji tapatinama su bendrine lietuvių kalba. Respondentų nuomone, žemaičių tarmė – nesuprantama ir lengvai atpažįstama. Ji vartojama kituose miestuose (vietovėse), kurių gyventojai savo šnekamojoje kalboje realizuoja tiriamųjų vardijamus reprezentatyvius žemaičių tarmės bruožus. Aukštaičių tarmė, pasižyminti estetiškumu, suprantamumu, taisyklingumu ir atitinkanti bendrinės kalbos sąvokos sampratą, vartojama artimiausiuose Aukštaitijos etnografinio regiono bei didžiuosiuose Lietuvos miestuose (vietovėse) ir Vidurio Lietuvoje. Nuo kalbinėje gimtinėje vartojamo kalbos varianto ir bendrinės kalbos labiau nutolusios aukštaičių šnektos raseiniškių asocijuojamos su miestų pavadinimais ir įvardijamos tarmėmis. Žemaičių ir aukštaičių tarmių vertinimai leidžia daryti prielaidas dėl spartaus viso pietų žemaičių raseiniškių arealo aukštaitėjimo (ypač Kemės zonoje, kur dažniausiai žemaičių tarmė vertinama kaip nesuprantamiausia). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Perceptyvioji dialektologija; Kalbinė gimtinė; Pietų žemaičių raseiniškių patarmė; Tarmė; Bendrinė kalba; Perceptive dialectology; Linguistic homeland; Southern Samogitian subdialect of Raseiniai; Dialect; Standard language.
ENBased on the methodologies of perceptual dialectology, the article addresses dialect nominations and evaluations of the respondents from the area of the Southern Samogitian subdialect of Raseiniai (areas of Kelmė, Raseiniai and Tauragė). There is a clear opposition between Samogitian and Aukštaitian dialects established in the consciousness of the respondents from all three areas. The latter is associated with Standard Lithuanian. According to the respondents, the Samogitian dialect is incomprehensible and easily recognizable. It is used in other towns (localities) whose residents realise the representative features of the Samogitian dialect specified by the respondents in their spoken language. The Aukštaitian dialect, which demonstrates aesthetics, understandability, correctness and meets the concept of the standard language, is spoken in the nearest towns of the ethnographic region of Aukštaitija and Lithuania’s largest cities (localities) and Central Lithuania. The speakers of the subdialect of Raseiniai associate the Aukštaitian local dialects (Lith. šnektos), which exhibit greater differences compared to the language variant spoken in their linguistic homeland and the standard language, with the names of towns and refer to them as dialects (Lith. tarmės) The evaluations of Samogitian and Aukštaitian dialects lead to an assumption concerning the rapid shift of the whole area of Southern Samogitian of Raseiniai into Aukštaitian (in particular in the area of Kelmė where the Samogitian dialect is most commonly evaluated as most incomprehensible). [From the publication]
- Bendrinės lietuvių kalbos vaizdinių kalbinio standarto plote tyrimas: vienos Kauno rajono gimnazijos atvejis / Laura Geržotaitė. Lietuvių kalba. 2019, 13, 1 pdf (20 p.).
- Jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių tarminė savimonė : ribos mentaliniuose žemėlapiuose / Laura Geržotaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 121-142.
- Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
- Lietuvos etninių sričių gyventojų charakterio bruožai kalbos pasaulėvaizdyje / Silvija Papaurėlytė, Kazimieras Župerka. Kalbos kultūra. 2010, 83, p. 185-201.
- Lietuvos gimnazistų požiūris: išsilavinimas bendrinės kalbos vaizdiniuose / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Verbum. 2016, t. 7, p. 17-33.
- Lietuvos miestų gyventojų tarminės regioninės savimonės ypatumai (sociolingvistinio tyrimo duomenimis) / Viktorija Baranauskienė, Dovilė Krupickaitė. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
- Metalingvistika : nekalbininkų kalbotyra. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2012. 399 p.
- Perceptyviosios dialektologijos instrumentai ir tyrimų kryptys : variantų arealai mentaliniuose žemėlapiuose (Biržų atvejis) / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 89-120.
- Regioniniai kalbų vartojimo Lietuvos miestuose ypatumai / Dovilė Krupickaitė, Viktorija Baranauskienė. Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. P. 23-53.
- Šiaulių jaunuolių kalbinė gimtinė mentaliniuose žemėlapiuose / Laura Geržotaitė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 5 / sudarė Rima Bakšienė, Nadežda Morozova. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 76-101.
- Tarminio kalbėjimo savivertė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos / Rima Bakšienė. Lietuvių kalba. 2015, 9, 1 pdf (22 p.).
- Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų / Danguolė Mikulėnienė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 35 (40), p. 51-62.
- Tarmiškumo estetinė vertė: paprastųjų kalbos bendruomenės narių vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2021, t. 85, p. 262-292.
- Vilniaus miesto kalba: stebimojo laiko hipotezė / Laima Kalėdienė. Tarmės - Europos tautų kultūros paveldas / parengė: Zofija Babickienė, Laima Pečkuvienė. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2015. P. 211-244.
- XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas : žemėlapiai ir jų komentarai / [sudarytojos. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.
