Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės

LTStraipsnyje analizuojamas standartinės kalbos ideologijos poveikis lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kalbinėms nuostatoms: žiūrima, kiek hierarchiškai mokytojai vertina lietuvių kalbos atmainas (bendrinę kalbą, tarmes, jaunimo kalbą) ir kiek vietos ugdymo procese užima kalbos koregavimas. Tyrimas remiasi prielaida, kad mokykla savo institucine galia ir autoritetu įtvirtina tam tikras vertybines ir elgsenos schemas ir daro įtaką bendruomenės mąstymo apie kalbą modeliams. Lietuviški duomenys vertinami iš permainų šiandieniame kalbos švietime perspektyvos, kai į švietimo teorijas ir praktikas įtraukiamas kalbinio sąmoningumo klausimas, mokytojų rengimo programose ieškoma būdų mažinti steretipiškai neigiamas nuostatas nestandartinių tarmių atžvilgiu, įvertinti kalbos variantiškumo reikšmę individualiai ir socialinei kalbėtojo tapatybei (Kristiansen 1990: 291, Cross, DeVaney & Jones 2001, Razfar 2005). Tyrimu norėta išryškinti galimas stereotipines mąstymo schemas ir nuostatų variacijas. Tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų kalbinės nuostatos yra ganėtinai homogeniškos ir nepriklauso nuo informato amžiaus. Vertindamos kalbos atmainas ir variantiškumą mokytojos iš esmės reprodukuoja standartinės kalbos ideologijos suformuotas hierarchines vertybines schemas, o per mokymo praktiką teigia atliekančios joms numatytą mokinių kalbos kontroliavimo ir taisymo vaidmenį. Tikėtina, kad poreikio ir pareigos taisyti nestandartinius variantus nuostata lietuvių kalbos mokytojų suvokiama kaip jų profesionalumas. Mokytojų deklaruojamose praktikose ryški galios pozicija – matyti, kad jos taiso pašnekovų kalbą neapsiribodamos lietuvių kalbos pamokomis, į taisymų praktiką indoktrinuoja ir mokinius. Tyrimo išvados turėtų būti tikslinamos su didesne ir reprezentatyvesne informantų imtimi, taip pat etnografiniais metodais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokytojų kalbos nuostatos; Kalbos taisymai; Standartinės kalbos ideologija; Kalbos įvairovė; Teachers’ perceptions of language; Language corrections; Standard language ideology; Language variation.

ENThe focus of the paper is on the impact of standard language ideology on the attitudes of teachers of Lithuanian language and literature. A pilot study, consisting of 10 qualitative interviews, was conducted in secondary and high schools in the two largest cities of Lithuania, Vilnius and Kaunas. The aim was to examine how teachers (all female professionals) will grade Lithuanian speech varieties (standard language (SL), dialects, and youth language) and assess their functionality in and outside the classroom, as well as how much they will rely on the practice of correcting the students’ speech. The investigation was supposed to highlight typical cognitive schemes in teachers’ conceptualization of the Lithuanian language. The research is based on the assumption that due to institutional power and authority, ideological routines exercised at school are disseminated into the community and can influence the ways people perceive and treat each other’s language. The Lithuanian findings are evaluated in the light of recent developments in the field of language education. Growing recognition that rigid standard language ideology (SLI) can cause a number of social, psychological, and pedagogical consequences when practiced in educational settings has introduced a language awareness perspective to language teaching theories and practices. [...]. [From the publication]

• Gimtoji kalba mokykloje: Vakarų Europos švietimo paradigmų istorija su šiandieninės Lietuvos prieskoniu / Daina Urbonaitė, Loreta Vaicekauskienė. Archivum Lithuanicum. 2019, t. 21, p. 233-254.
• Kalbos redaktoriai: darbo prestižas, įtaka kalbai ir jaučiamos grėsmės / Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Neringa Micutaitė. Lietuvių kalba. 2023, 18, p. 8-26.
• Kalbos taisymai ir kalbinis pasitikėjimas : sociolingvistiniai nuostatų tyrimai / Loreta Vaicekauskienė, Vaida Švežaitė. Kalbos kultūra. 2009, 82, p. 235-252.
• Lietuvių bendrinės tarties būklė ir lavinimo problemos pradinėje mokykloje.. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 80-83.
• Lietuvos tarmių rezervatas. Socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis / Loreta Vaicekauskienė, Erika Sausverdē. Taikomoji kalbotyra. 2012, 1 1 html.
• Maintaining power through language correction: a case of L1 education in Post-Soviet Lithuania / Loreta Vaicekauskienė. Language prescription: values, ideologies and identity / edited by Don Chapman and Jacob D. Rawlins. Bristol: Multilingual Matters, 2020. P. 145-170.
• Mokinių ir mokytojų komunikavimas lietuvių bendrine tartimi / Janina Bukantienė ; Klaipėdos universitetas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 201 p.
• Mokytojų požiūrio į tarmes sociolingvistinė analizė / Stasys Tumėnas. Pedagogika. 2003, 69, p. 238-242.
• Naujojo vietinio kalbinio kodo samprata ir vertė: paribio žemaičių atvejis / Monika Triaušytė. Lietuvių kalba. 2020, 15, 1 pdf (15 p.).
• Nes taip kalba žurnalistai: kaip radijas ir TV veikia lietuvių kalbos pokyčius / Laima Nevinskaitė. Darbai ir dienos. 2019, t. 71, p. 83-100.
• Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 35 (40), p. 63-91.
• Oficialioji lietuvių kalba ir negyva kalba: žurnalistai apie bendrinę kalbą televizijoje ir radijuje / Loreta Vaicekauskienė. Darbai ir dienos. 2011, t. 55, p. 191-207.
• Studentų nuostatos bendrinės lietuvių kalbos ir norminimo atžvilgiu / Akvilė Matulionytė, Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Taikomoji kalbotyra. 2021, 16, p. 110-130.
• Taisyklingos tarties lavinimo poreikių tyrimas / Irena Kruopienė. Žmogus ir žodis. 2004, 1, p. 54-56.
• Tarmės socialinė vertė : Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos / Meilutė Ramonienė. Taikomoji kalbotyra. 2013, 2 1 html.
• "Urlaubsgasthaus" oder doch "Holiday Inn"? Sprachpolitik in Litauen im Spiegel von Facebook-Witzen / Virginija Masiulionytė, Birutė Ryvitytė, Inesa Šeškauskienė. Fremde und eigene Sprachen. Linguistische Perspektiven : Akten des 51. Linguistischen Kolloquiums in Vilnius 2016 / Virginija Masiulionytė, Skaistė Volungevičienė (Hrsg.). Berlin: Peter Lang, 2018. P. 425-441.